.svg)
Apie „Europos horizontą“
„Europos horizontas“ – tai pagrindinė Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, kurios 2021–2027 m. laikotarpiui skirtas orientacinis biudžetas siekia 93,5 mlrd. eurų.
Programos tikslai – spręsti didžiausius Europos ir pasaulio iššūkius, prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir stiprinti Europos Sąjungos konkurencingumą bei ekonomikos augimą.
Finansuodama mokslinius tyrimus ir inovacijas, programa „Europos horizontas“ skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir didina mokslinių tyrimų bei inovacijų poveikį. Ji prisideda prie darbo vietų kūrimo, Europos talentų potencialo panaudojimo, pramonės konkurencingumo stiprinimo, veiksmingesnio investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas panaudojimo bei stipresnės Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo.
Programoje gali dalyvauti Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotųjų šalių juridiniai asmenys – universitetai, mokslinių tyrimų institutai, įmonės, viešojo sektoriaus institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti subjektai. Daugiau informacijos apie bendrąsias dalyvavimo programoje sąlygas.
Aktualią informaciją apie programos „Europos horizontas“ kvietimus teikti paraiškas rasite kvietimų skiltyje.
Apie dalyvavimą programoje „Europos horizontas“ konsultuoja nacionaliniai kontaktiniai atstovai (NCP) pagal temines sritis – jų kontaktai.
Naujojo europinio bauhauzo priemonė
Naujasis europinis bauhauzas (NEB) – tai kūrybiška iniciatyva, platforma, kurioje kuriamos ateities gyvenimo būdo ir gyvenamosios aplinkos kokybės vizijos, sujungiant meną, kultūrą, socialinę įtrauktį, mokslą ir technologijas. 2024 m. kovo mėn. Europos Komisija pritarė Naujojo europinio bauhauzo priemonei – pirmajam daugiamečiam NEB finansavimo instrumentui 2025-2027 m., kuris tapo sudėtine „Europos horizonto“ 2025-2027 m. strateginio plano dalimi. NEB priemonės tikslas – atgaivinti rajonus, kuriant tvarų ir įtraukų dizainą. Į „Europos horizonto“ programą įtrauktas NEB mokslinių tyrimų ir inovacijų komponentas apima veiksmus nuo mokslinių tyrimų iki bandymų ir demonstracinės veiklos, o jo metinis orientacinis biudžetas siekia 120 mln. eurų.
Daugiau apie Naujojo europinio bauhauzo priemonę.
Programos „Europos horizontas“ partnerystės
Europos partnerystės – tai iniciatyvos, kuriomis Europos Komisija kartu su privačiais ir (arba) viešaisiais partneriais įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos rengimą ir įgyvendinimą. Partnerystės padeda sutelkti įvairių sektorių veiklą įgyvendinant Europos Sąjungos prioritetus ir sprendžiant klimato kaitos, sveikatos, žaliosios pertvarkos, skaitmenizacijos bei kitus strateginius uždavinius, kartu stiprinant Europos technologinę lyderystę, atvirą strateginę autonomiją ir tvarų ekonomikos augimą.
Daugiau apie programos „Europos horizontas“ partnerystes.
Komitologija programoje „Europos horizontas“
Programos „Europos horizontas“ komitetai sudaromi pagal pagrindines programos sritis ir veiklos kryptis. Komitetai konsultuoja Europos Komisiją dėl programos įgyvendinimo, jie svarsto ir teikia nuomonę dėl darbo programų prioritetų ir turinio, programos įgyvendinimo pažangos ir kitų strateginių ir administracinių įgyvendinimo klausimų. Komitetų veikla padeda užtikrinti, kad programos įgyvendinimas atitiktų ES valstybių narių poreikius, strateginius prioritetus ir būtų vykdomas skaidriai bei nuosekliai.
Lietuvos atstovavimas. Lietuvos atstovus ir ekspertus į „Europos horizonto“ programos komitetus skiria Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Lietuvos atstovai dalyvauja programos komitetų posėdžiuose, atstovauja Lietuvos pozicijai, teikia pastabas dėl rengiamų darbo programų ir kitų dokumentų, užtikrina informacijos sklaidą nacionaliniu lygmeniu.
Lietuvos atstovai ir ekspertai „Europos horizonto“ programos komitetuose.
