„Europos horizonto“ programa, skirta stiprinti Europos konkurencingumą mokslo ir inovacijų srityse, finansuoja kelių tipų projektus. Didžiausią dalį sudaro mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos (RIA – angl. Research and Innovation Action) bei inovacijų veiklos (IA – angl. Innovation Action). Tačiau kasmet dėmesys skiriamas ir tinklaveikai, bendradarbiavimo tarp įvairių suinteresuotųjų šalių stiprinimui bei mokslo komunikacijai – vadinamoms koordinavimo ir paramos veikloms (CSA – angl. Coordination and Support Action).

CSA projektais siekiama stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, remti politikos sprendimų priėmimą, grindžiamą moksliniais faktais, skatinti mokslinių tyrimų sklaidą ir praktinį jų naudojimą, gerinti tyrimų koordinavimą bei sąveiką, taip pat skatinti transformacinius pokyčius, reikalingus visuomenėje.

CSA tipo projektai finansuoja viešinimo, standartizavimo, tinklų kūrimo veiklas, inicijuoja dialogą su politikos formuotojais, vietos, nacionalinėmis ar tarptautinėmis organizacijomis.

Trijuose „Europos horizonto“ programos ramsčiuose CSA tipo projektų dalis nėra griežtai apibrėžta. Pavyzdžiui, 6-osios veiksmų grupės Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka kvietimuose, kurių kasmet nuo 2021 m. paskelbiama nuo 74 iki 100, CSA veikloms vidutiniškai tenka apie penktadalį (20 proc.) visų kvietimų. Šiuose projektuose nagrinėjami konkretūs praktiniai klausimai, svarbūs įvairių sričių mokslininkams ir praktikams.

Kviečiame susipažinti su CSA tipo projekto „Organic farming knowledge and practices across Europe“ (OH-FINE) tikslais, siekiamais rezultatais bei Lietuvos pareiškėjų patirtimi. Projektas finansuojamas pagal 2024 m. „Europos horizonto“ programos 6-osios veiksmų grupės kvietimą: HORIZON-CL6-2024-GOVERNANCE-01-10: Organic farming thematic networks to compile and share knowledge ready for practice.

Projekto paraišką, kurią parengė 18 Europos organizacijų, aukštai įvertino Europos Komisija (14 balų ir 15 galimų), todėl projektas buvo atrinktas finansavimui. Projekto koordinatorius – Ispanijos gamtos išteklių ir agrobiologijos institutas (IRNASA-CSIC). Lietuvai projekte atstovauja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEUA).

Apie projekto tikslus, eigą ir naudą kalbamės su LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresn. mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaite.

• Koks yra pagrindinis OH-FINE projekto tikslas?

Ekologinis ūkininkavimas tampa vis populiaresnis tarp Europos ūkininkų. Tačiau siekiant padidinti ekologinių ūkių konkurencingumą, reikia tinkamų žinių. OH-FINE projekto tikslas – suteikti daugiau galimybių Europos šalių smulkiesiems ūkininkams, apibrėžiant, gerinant ir perduodant veiksmingas ir konkurencingas ekologinio ūkininkavimo žinias bei alternatyvas. Projektas orientuotas į ūkininkų gebėjimų stiprinimą, vartotojų poreikius ir besikeičiančią darbo rinką.

• Kokios numatomos pagrindinės veiklos? Ką planuojama atlikti Lietuvoje?

Projekto metu bus sukurta visos Europos ekologinės žemdirbystės mokymosi bendruomenė (angl. Organic Farming Community, OFC), parengta išsami ekologinės žemdirbystės žinių ir praktikos sistema, įdiegta daugiašalė mokymosi platforma, kuri bus testuojama penkiuose Europos atvejų tyrimo srityse. Mokymosi sistema bus orientuota į praktinius ūkininkavimo aspektus – dirvožemio derlingumo palaikymą, kenkėjų ir ligų valdymą be cheminių priemonių, mišrių ir daugiamečių pasėlių pritaikymą, tvarią gyvulininkystę bei ūkio ekonominio atsparumo stiprinimą. Ūkininkai bus mokomi ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, dalyvaus lauko bandymuose bei diskusijose su ekspertais. Projekto metu bus renkami, platinami ir skleidžiami lengvai prieinami, praktiniai ekologinės žemdirbystės žinių ištekliai, daugiausia dėmesio skiriant javams, aliejiniams augalams, baltyminiams augalams ir gyvuliams.

• Koks Jūsų indėlis šiame projekte?

Lietuvoje bus plėtojamas regioninis ekologinės žemdirbystės žinių centras, vykdomi inovatyvių technologijų bandymai ir jų demonstravimas ūkiuose. Ūkininkai bus aktyviai įtraukiami į mokymus, tarptautinius vizitus bei žinių sklaidą. Lietuvos atstovai projekte aktyviai dalyvaus regioninio ekologinės žemdirbystės žinių centro (OFC) veikloje, organizuos ir vykdys bandymus su inovatyvių technologijų perdavimu bei jų demonstravimu ūkiuose.

• Kokią naudą projektas suteiks Lietuvos ūkininkams ir kitiems suinteresuotiems atstovams? Kaip ūkininkai galės pasinaudoti projekto rezultatais?

Projektas suteiks Lietuvos ūkininkams galimybę gauti praktinių žinių ir išbandyti inovatyvias technologijas tiesiog savo ūkiuose. Per regioninį žinių centrą jie galės naudotis mokomaisiais leidiniais, lauko bandymų medžiaga, ekonominėmis analizėmis ir tarptautine patirtimi. Tai padės sumažinti sąnaudas, didinti ūkių atsparumą ir greičiau prisitaikyti prie ES reikalavimų.

Lietuvoje taip pat vyks vienas iš tarptautinių kryžminių vizitų – čia atvyks ūkininkai ir ekspertai iš visų konsorciumo šalių. Lietuvos ūkininkai turės galimybę dalyvauti ir vizituose užsienyje, atranką užtikrins specialus projekto protokolas, o kelionės bus finansuojamos projekto lėšomis. Kalbos barjerui įveikti padės projekto partnerių – LAMMC ir LEUA – atstovai.

• Ar ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje auga ir gali būti konkurencingas, ypač smulkiems ir vidutiniams ūkiams?

Ekologinės gamybos plotai Lietuvoje pastaruoju metu didėja, o sektorius turi aiškų konkurencinį potencialą. Šią plėtrą skatina ES strategija „Nuo ūkio iki stalo (angl. „Farm to Fork“) ir augantis vartotojų poreikis sveikesniems, aplinkai palankiems produktams. Didžiausias galimybes čia turi smulkūs ir vidutiniai ūkiai – ekologinė gamyba leidžia jiems kurti didesnę pridėtinę vertę, stiprinti ryšius su vartotojais ir konkuruoti ne mastu, o kokybe bei inovatyviais sprendimais. Be to, ekologinis ūkininkavimas taip pat prisideda prie aplinkos apsaugos – saugo dirvožemį, skatina biologinę įvairovę ir padeda švelninti klimato kaitos padarinius.

• Kas dalyvauja projekte iš Lietuvos? Kas subūrė nacionalinę komandą?

Lietuvai projekte atstovauja LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai bei LEUA konsultantai-specialistai. Lietuvos atstovus subūrė siekis plėtoti nacionalinę ekologinio ūkininkavimo žinių sistemą.

Ne mažiau svarbus ir politikos formuotojų bei institucijų dalyvavimas, nes tik jų įsitraukimas leis pasiekti ilgalaikių pokyčių. Projekto sėkmę užtikrins ir platus suinteresuotųjų šalių – ūkininkų, konsultantų, tyrėjų bei vartotojų organizacijų – bendradarbiavimas. Tokia partnerystė leis sukurtoms praktikoms ir priemonėms pasiekti plačią auditoriją ir tapti neatsiejama nacionalinės žemės ūkio žinių bei inovacijų sistemos dalimi.

• Kaip tapote šio projekto konsorciumo dalimi? Ar tai pirmasis bendras projektas su partneriais?

Į konsorciumą buvome pakviesti dėl patirties ekologinės žemdirbystės srityje ir ankstesnių ryšių su kai kuriais partneriais. Dar prieš šį kvietimą „Europos horizonto” programoje teikėme paraiškas ta pačia tema, o šį kartą mūsų paraiška buvo įvertinta labai palankiai. Tai parodė, kad nuosekliai apgalvotos veiklos ir stipri partnerių komanda duoda rezultatą. Dar svarbiau, kad šis projektas atveria naujas galimybes Lietuvos ūkininkams – jie galės įsitraukti į tarptautines veiklas, keistis patirtimi ir gauti tiesioginę naudą savo ūkiams.

• Ar paraiškos rengimas buvo sudėtingas? Ar verta dalyvauti „Europos horizonto“ programoje?

Taip, paraiškos rengimas buvo sudėtingas procesas, pareikalavęs daug laiko ir bendro darbo tarp visų 18 projekto partnerių iš skirtingų šalių. Reikėjo suderinti įvairių institucijų indėlį, užtikrinti veiklų nuoseklumą ir atitikimą programos reikalavimams. Vis dėlto, tikrai verta dalyvauti – ši programa suteikia ne tik reikšmingą finansavimą, bet ir leidžia plėsti tarptautinius ryšius ir diegti inovacijas, kurios duoda tiesioginės naudos ūkininkams bei visuomenei. Mokslo atstovams tai taip pat yra galimybė stiprinti kompetencijas ir bendradarbiauti su tyrėjais iš daugelio Europos šalių.

•  Kokių projektų tipams (CSA, RIA, IA) teiktumėte pirmenybę ir kodėl?

Svarbiausia ne pats projekto tipas, o tai, kokius klausimus jis sprendžia ir kokie rezultatai siekiami. Kaip mokslininkei, man ypač svarbūs RIA ir IA tipo projektai, nes jie suteikia galimybę plėtoti fundamentinius tyrimus tarptautinėje komandoje arba perkelti juos į praktinį lygmenį. Patirtis su nacionalinėmis Europos inovacijų partnerystės (EIP) programomis žemės ūkio srityje parodė, kad inovacijų diegimas yra neatsiejamas nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp ūkininkų, mokslininkų, konsultantų ir politikos formuotojų, įsitraukiant į bendras veiklas ir diskusijas.

CSA projektai suteikia galimybę šią patirtį plėsti, todėl tokio konsorciumo paieška buvo natūralus mūsų komandos žingsnis, siekiant prisidėti prie Europos mastu vykdomų veiklų ekologinėje žemdirbystėje. Svarbiausia, kad OH-FINE projektas orientuotas į praktinį žinių perdavimą ūkininkams. Ūkininkai galės dalytis savo patirtimi ir padėti formuoti sprendimus, kurie bus naudingi tiek mūsų šaliai, tiek visai Europai.

Sėkmingas Lietuvos dalyvavimas projekte OH-FINE atveria naujas galimybes šalies ūkininkams, stiprina ekologinės žemdirbystės žinių sistemą ir prisideda prie tvarios žemės ūkio ateities kūrimo tiek nacionaliniu, tiek Europos mastu.

Daugiau informacijos apie šį projektą rasite oficialioje projekto interneto svetainėje.

Dėl klausimų, susijusių su dalyvavimu „Europos horizonto“ programoje, maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.