„Klaipėdos uostas nuosekliai siekia tapti technologiniu bei aplinkosauginiu lyderiu tarp Baltijos jūrų regiono uostų. Dalyvavimas MERLIN projekte – dar vienas reikšmingas žingsnis šia kryptimi. Projekto metu gautos žinios ir sukurtos technologijos ateityje galės būti pritaikytos ne tik Klaipėdos uoste, bet ir kituose Europos uostuose“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„ERC dotacija yra kokybės ženklas, kurį visa pasaulinė mokslo bendruomenė atpažįsta. Tai padeda pritraukti talentų iš viso pasaulio ir kurti tarptautinę, aukščiausios kompetencijos komandą“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto ir EMBL partnerystės instituto mokslininkė prof. dr. Urtė Neniškytė, pelniusi prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją.

Kauno technologijos universiteto, Tartu universiteto ir Rygos technikos universiteto studentus suvienijęs projektas „Rail Baltica“ suteikė jiems galimybę kurti tvarius transporto sprendimus bei prisidėti prie vieno svarbiausių Europos infrastruktūros projektų. Projektas bendrai finansuotas Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) „Urban Mobility“, o jį koordinavo organizacijos „Kimitisik B.V.“ mentoriai.

2024 m. Lietuvos pareiškėjų dalyvavimas ES vėžio misijos kvietimuose buvo ypatingai sėkmingas – partnerių ir koordinatorių statusu mokslo ir studijų institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos bei verslo atstovai dalyvavo teikiant net 20 skirtingų paraiškų 5-iuose ES vėžio misijos kvietimuose. Lietuvos pareiškėjams skirti 2,7 mln. eurų padės užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangą vėžio gydymo srityje.

Kuriamo naftos teršalų valymo sorbento vystymui Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė MB „Inobiostar“ drauge su Klaipėdos universitetu vykdo Europos inovacijų tarybos „EIC-Accelerator“ programos dalinai finansuojamą projektą „InnoAerogel“, kurio vystymui skirtas 50 tūkstančių eurų finansavimas. Jį suteikė Danijoje įsikūręs, progresyvias idėjas Europoje remiantis „J.P.A. Espersen Foundation“ fondas.

Šakių rajono savivaldybė, nors ir ne pati didžiausia Lietuvoje, pasiryžo priimti iššūkį ir tapti „Europos horizonto“ projekto „Žemės ūkio regionų tvarumo stiprinimo centrai (REHUBS) klimato atsparumui“ (angl. Rural Empowerment HUBS for climate resilience) partnere. Šis projektas, apjungęs 27 institucijas iš Lietuvos, Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Kipro, Vokietijos ir kitų šalių, sieks gerinti aplinkos kokybę ir plėtoti naujas technologijas.

2024 m. rudenį net 7 partneriai iš Lietuvos įsitraukė į rudenį startavusį programos „Europos horizontas“ lėšomis finansuojamą projektą „Aurora“: „Sprendimų, skirtų stiprinti atsparumą klimato kaitai ir gerinti visuomenės sveikatos būklę ES borealiniame regione, demonstravimas“. Su Lietuvos institucijų atstovais kalbėjomės apie prisijungimą prie tarptautinio konsorciumo, vaidmenį bei iššūkius projekte.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos nuo š. m. sausio 1 d. pradėjo vykdyti programos „Europos horizontas“ projektą „PerPrev-CID“, orientuotą į lėtinių uždegiminių ligų – reumatoidinio artrito (RA) ir uždegiminių žarnyno ligų (UŽL) – prevenciją bei ankstyvą gydymą. Projekto veikla atskleidžia ambicingus siekius pagerinti pacientų gydymo rezultatus, plėtojant personalizuotas diagnostikos ir prevencijos priemones.

Lietuvos įmonės AISPECO, UAB įgyvendinimas projektas „Geografinio žemėlapių sudarymo ir ankstyvojo stebėjimo optimizavimas naudojant visapusišką duomenų surinkimo sistemą elektros linijų ir kasybos pramonėms“ (angl. Streamlining Geo Mapping and Early Monitoring with an All-in-One Data Collection System for Power Line and Mining Industries) 2024 m. gavo reikšmingą ir solidžią Europos inovacijų tarybos programos „EIC Accelerator“ 2,4 mln. eurų dotaciją.