2024 m. net 7 partneriai iš Lietuvos įsitraukė į rudenį startavusį programos „Europos horizontas“ (EH) lėšomis finansuojamą projektą „Aurora“: „Sprendimų, skirtų stiprinti atsparumą klimato kaitai ir gerinti visuomenės sveikatos būklę ES borealiniame regione, demonstravimas“ (angl. Demonstrating transformative solutions to empower climate Resilience towards improved public health status in the EU Boreal Regions).

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos (ES) misijos „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ 2023 m. kvietimą, apjungusį sveikatos ir klimato temas. Kvietimo sąlygos reikalavo įtraukti vietos valdžios institucijas kartu kurti ir išbandyti sprendimus, skirtus švelninti klimato kaitos padarinius sveikatai bei padėti sveikatos apsaugos sektoriui tapti atsparesniam klimato kaitai. Būtent šių rezultatų ir sieks projektas „Aurora“.

Europoje vis dažnesni ir sunkesni ekstremalūs klimato kaitos reiškiniai sukelia pasekmes vietos bendruomenėms. Pagrindinė problema, kurią sprendžia šis projektas, tai klimato kaita Borealinio klimato regione (tai vidutiniškai šaltas vidutinių platumų klimatas su ryškiais metų laikais – snieginga žiema ir trumpa šilta vasara; dar vadinamas miško ir sniego klimatu). Projekto tikslas – išanalizuoti, kokį poveikį besikeičiantis klimatas jau padarė šiam regionui bei prognozuoti, kokį poveikį gali padaryti ateityje. Ir tuomet įvertinus, kaip pokyčiai paveikė arba paveiks žmonių ir gyvūnų sveikatą, siūlyti bei išbandyti sprendimus.

Projekto metu bus kuriamas priemonių rinkinys, padėsiantis stebėti klimato veiksnius, kurti klimato ir epidemiologinius modelius, rengti prognozes pagal modeliuojamus scenarijus ir nustatyti klimato kaitos keliamą riziką bei pažeidžiamumą ES borealinio klimato regionuose. Projektas pasitelks dirbtinio intelekto valdomas technologijas ir visų pirma ieškos gamta grįstų sprendimų.

Projekto komandoje – gausi partnerių grupė iš Lietuvos: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), VŠĮ „Adcogito elgsenos tyrimų institutas“ (Adcogito), Klaipėdos ir Vilniaus miestų visuomenės sveikatos biurai (Klaipėdos VSB ir Vilniaus VSB), Vilniaus miesto ir Joniškio rajonų savivaldybės bei UAB „Teraglobus“. Jie dalyvauja tarptautiniame konsorciume, subūrusiame 26 partnerius. Nors projektas nagrinėja klimato kaitos pasekmes Šiaurės rytų Europos regione, projekto rezultatams pasiekti pasitelkiami partneriai iš įvairių Europos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Šveicarijos, Rumunijos, Graikijos ir Kipro. Projekto koordinatorius yra Graikijos kompanija „Exus AI Labs“.

Su LSMU, Adcogito, Klaipėdos ir Vilniaus VSB bei UAB „TeraGlobus“ atstovais kalbėjomės apie patirtį, dalyvaujant programoje „Europos horizontas“ bei projekte „Aurora“.

Lietuvos dalyvių prisijungimas prie projekto komandos

LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas dr. Vidmantas Vaičiulis, kalbėdamas apie prisijungimą prie projekto komandos, nurodė kelias priežastis: tai ir gausi patirtis, dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, kurių metu susiformuoja glaudus partnerysčių tinklas, ir aktyvios pastangos įsitraukti į „Europos horizonto“ programą, teikiant paraiškas ir dalyvaujant projektuose. Mokslo institucijai išties svarbi solidi patirtis mokslo srityje, šiame projekte LSMU yra vieni iš nedaugelio partnerių, atstovaujantys mokslą. LSMU turi sukaupę nemenką žinių ir patirties bagažą klimato kaitos ir jo poveikio sveikatai tyrimų srityje, taip pat epidemiologijoje, statistikoje ir kitose projekto temai reikalingose srityse.

Ankstesnė patirtis projektuose lėmė ir Adcogito bei TeraGlobus įsitraukimą į AURORA. Adcogito atstovė Justina Baršytė nurodė, kad Adcogito šiuo metu dalyvauja 4-iuose EH projektuose (tiek minėtos misijos, tiek 2-osios veiksmų grupės „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ bei 6-osios veiksmų grupės „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ projektuose). Vykdydamas veiklą, institutas įgijo mokslinių kompetencijų, tapo patikimu partneriu tiek vietos, tiek tarptautiniuose EH projektuose.

TeraGlobus atstovės vyr. projektų vadovė Liubov Atkočiūnienė ir Projektų vadovė Ieva Rudė taip pat teigė, kad jau ne pirmus metus sėkmingai bendradarbiauja su partneriais įvairiuose projektuose, (pvz. su partneriais AINIGMA šiuo metu vykdo du projektus, AURORA ir DIOPTRA). Užsienio partneriai, įgiję teigiamos patirties bendradarbiaujant su kompanija, kviečia rengti paraiškas ir būsimiems kvietimams. Savo ruožtu TeraGlobus pakvietė prisijungti du Lietuvos partnerius – Joniškio rajono savivaldybės administraciją ir Klaipėdos VSB, su kuriais tikimasi užmegzti ilgalaikį ir produktyvų bendradarbiavimą ateityje. TeraGlobus, kaip pagrindinius sėkmės elementus, lėmusius pakvietimą įsitraukti į projektą, nurodė partnerių rekomendacijas dėl kokybiškai ir novatoriškai atliekamo darbo, profesionalią komandą ir ilgametę darbo patirtį (įmonė skaičiuoja jau daugiau nei 17 ES finansuojamų projektų).

Klaipėdos ir Vilniaus VSB įsitraukimas į projektą yra pirmoji patirtis EH programoje. Klaipėdos VSB kaip partneris svarbus tiek savo vykdoma veikla, tiek dėl regiono, kuriame yra, įsitraukimu į tarptautines iniciatyvas. Klaipėdos miestas priklauso Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Sveikų miestų tinklui, o tai sudaro galimybes dalytis gerąja patirtimi ir žiniomis visuomenės sveikatos srityje.

Vilniaus VSB džiaugiasi, galėdami prisidėti prie projekto, ypač veiklos, kuria bus siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą bei sušvelninti klimato kaitos padarinius, kuriant projekto sistemą integruosiantį sprendimą ClimateSAFE. Kadangi Vilniaus VSB pagrindinis tikslas – rūpintis vilniečių sveikata, dalyvavimas šiame projekte suteikia puikią galimybę tobulinti sveikatos prevencijos priemones ir stiprinti miesto atsparumą klimato iššūkiams. Vilniaus VSB yra sukaupę ilgametę patirtį sveikatos prevencijos ir visuomenės sveikatos srityje, žinių apie vietos (Vilniaus) gyventojų sveikatos poreikius ir su tuo susijusius iššūkius. Aktyviai dirbdami su vietos valdžios institucijomis, sveikatos specialistais ir bendruomenėmis, biuras gali efektyviai įtraukti suinteresuotąsias šalis į projekto įgyvendinimą ir naujausių sprendimų testavimą.

Kokią vertę kuria gausus Lietuvos pareiškėjų dalyvavimas projekte?

Jau savaime dalyvavimas šiame projekte Lietuvos partneriams padės kaupti ekspertinę patirtį, užmegzti naujus tarptautinius bei nacionalinius ryšius, rasti naujų finansavimo galimybių. Kiekvienas partneris atneša savo specifinę patirtį ir kompetencijas, kurios prisideda prie didesnio projekto poveikiu tarptautiniu ir vietos lygmeniu. Įsitraukti į tarptautinius projektus yra būdas Lietuvos mokslo ir viešojo sektoriaus institucijoms būti priešakyje, Europai kuriant ir įgyvendinant inovacijas.

Tačiau itin svarbu, kad Lietuvos dalyviai, kartu dalyvaudami projekte, kuria stiprų nacionalinį tinklą, kuris užtikrins efektyvesnius žinių ir gerosios praktikos mainus. Sukurti modeliai bus plačiau išbandyti Lietuvos teritorijoje (Vilniuje, Klaipėdoje, Joniškyje). Projekto metu atliekami moksliniai tyrimai ir jų rezultatai bus tiesiogiai naudingi, siekiant pažinti Lietuvos vietos regionų problemas, susijusias su klimato kaitos padariniais, ir rasti būdų švelninti klimato kaitos poveikį, stiprinti sveikatos prevenciją. Sukaupus duomenis apie esamą situaciją, bus lengviau nuspėti, kas laukia ateityje bei kaip tam pasiruošti.

Bendras darbas su kitais Lietuvos partneriais stiprina projekto matomumą šalyje ir leidžia geriau koordinuoti veiklas. Ir galiausiai, kuo daugiau Lietuvos atstovų bus įsitraukę į ES iniciatyvas, tuo daugiau žinių ir lėšų bus pritraukta į Lietuvą.

Lietuvos dalyvių vaidmuo projekte

Lietuvos dalyviai pagal kompetenciją prisidėjo nuo pat pradžios: rengiant paraišką teikė informaciją, dalyvavo reguliariuose susitikimuose su projekto koordinatoriais. Vykdant projektą, dalyviai įsitraukia į skirtingas projekto veiklos sritis.

LSMU yra atsakingi už mokslinių veiklų koordinavimą, literatūros analizę bei eipidemiologinį modeliavimą. Mažesne dalimi prisideda ir prie kitų veiklų. Adcogito yra atsakingi už inovacijų veiklų kūrimo koordinavimą, projektinio modeliavimo (angl. design thinking) dalį, pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) detalizavimą ir priežiūrą.

TeraGlobus vadovauja darbo paketo „Poveikio sukūrimas“ veiklų įgyvendinimui. Taip pat vykdo kitas sklaidos ir komunikacijos, ryšių palaikymo su panašiomis temomis dirbančiais misijos ir EH 1 veiksmų grupės „Sveikata“ projektais. TeraGlobus prisidės, kuriant įgyvendinimo centrą nuolatiniam suinteresuotųjų šalių įtraukimui, vykdant demonstracines veiklas ir konsultuojant Lietuvos partnerius, pirmą kartą dalyvaujančius EH projektuose.

Visuomenės sveikatos biurai atliks įvairias testavimo veiklas bei viešinimo, taip pat dalijimosi gerąja praktika veiklas. Klaipėdoje bus įdiegtas išbandytas ir patobulintas simuliacinis modelis. Vilniaus VSB teiks duomenis pažangios priežiūros sistemos sukūrimui apie su klimato kaita susijusias sveikatos problemas (kvėpavimo takų ligos, ŠKL, infekcinės ligos), atliks poveikio sveikatai vertinimą, kad būtų įvertintas siūlomų prisitaikymo priemonių veiksmingumas ir galima nauda sveikatai. Vilniaus VSB testuos novatoriškąją mobiliąją „One Health“ laboratoriją.

Kokią naudą turės dalyvavimas projekte?

Kaip pažymi dr. Vidmantas Vaičiulis, pagrindinė nauda – tai neįkainojama patirtis tokio dydžio projekte. Tai žinomumas institucijai, nauji ryšiai ateities projektams. Adcogito, kaip pagrindinę naudą įstaigai, įvardija naujai sukurtas žinias apie klimato kaitos ir visuomenės sveikatos sąsajas, metodologinių žinių dalijimąsi su tarpdisciplininio konsorciumo nariais ir naujas mokslo publikacijas.

TeraGlobus išskiria įgytas naujas žinias, užmegztą bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio privačiomis įmonėmis, institucijomis bei universitetais, kas sudaro palankias sąlygas įmonei dalyvauti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu finansuojamuose projektuose.

Klaipėdos VSB dalyvavimas projekte yra galimybė bendradarbiauti su naujais sektoriais, didinti įstaigos ir miesto žinomumą, išbandyti inovacijas technologijų srityje. Vilniaus VSB taip pat pritaria, kad pagrindinė nauda yra vertinga patirtis tarptautiniuose projektuose. Taip pat tobulinamos sveikatos prevencijos žinios, geroji praktika, metodai ir sprendimai, kurie bus integruoti vietos lygiu.

Apie galimus iššūkius ateityje

Tiek turintys didelę patirtį mokslo projektuose, pvz., LSMU, tiek pirmą kartą dalyvaujantys, pvz., Klaipėdos VSB atsako, kad esant didelei konsorciumo sudėčiai ir labai skirtingiems partneriams (mokslo institucijoms, visuomenės organizacijoms, valdžios institucijoms ir verslui) iš tiesų bus labai svarbu sklandžiai koordinuoti veiklas. Gavus užduotis, dėti visas pastangas jas atlikti pagal numatytus terminus. Projekto sėkmei ypač svarbus proporcingas visų parterių įsitraukimas, sklandus komandos darbas.

Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti oficialioje Europos Komisijos svetainėje, projekto svetainėje, taip pat socialinėje medijoje: Facebook ir LinkedIn.

Nuotraukos iš projekto partnerių

Projekto vertė: 7 210 470,00 Eur.

Projektas vykdomas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ir planuojamas baigti 2028 m. vasario 29 d.

Finansuojama Europos Sąjungos pagal dotacijos susitartį Nr. 101157643, AURORA. Autoriaus (-ių) pateiktos nuomonės ir požiūriai yra tik jų asmeninė pozicija ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar finansavimo institucijos nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimo institucija nėra atsakingos už šias nuomones ar požiūrius.