Analizuojant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų dalyvavimą 2014-2020 m. programoje „Horizontas 2020“ VDU gavo 2,91 mln. EUR finansavimą iš Europos Komisijos ir užėmė ketvirtą vietą tarp Lietuvos aukštojo mokslo institucijų gaunamo minėtos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos įgyvendinimo finansavimo, o 2021-2027 m. programoje „Europos horizontas“ (EH) VDU įgyvendina projektų už 6,55 mln. EUR bei užimą trečią vietą tarp Lietuvos aukštojo mokslo institucijų (žr. pav.).

Dalyvavimas EH programoje mokslininkams atveria plačias tarptautiškumo galimybes: nuo susitikimų su partneriais ir naujų projektų kūrimo, tarptautinių publikacijų kartu su partneriais rengimo, dalyvavimo tarptautinėse mokslinėse konferencijose, taip skleidžiant mokslinių tyrimų metu gautus aktualius rezultatus, iki dalyvavimo užsienio mokslinėse išvykose rinkti tyrimo duomenis, bendrų monografijų tarptautinėse leidyklose publikavimo. 2018-2022 m. publikuotų mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose, kuriuose pristatomi tyrimai, finansuojami projektų lėšomis, sudaro 38 proc. visų universiteto publikuotų mokslinių straipsnių (duomenys iš tinklapio www.webofscience.com).

Doktorantų dalyvavimas projektuose yra labai svarbus veiksnys, padedantis plėtoti jiems mokslines-tyrimines kompetencijas, įsitraukti į mokslininkų grupes ir kartu su jau patyrusiais mokslininkais dalyvauti EH projektuose.

Analizuojant reikšmingiausius projektų rezultatus regiono poveikiui, juos galima skirstyti į:

1) inovacijas žemės ūkiui (pvz.: 1) Patentas „Tiksliosios tiesioginės žieminių kviečių sėjos technologijos valdymo modelis“, pateiktas LT patentų biurui. Nustatyta, kad taikant precizinės (tiksliosios) žieminių kviečių sėjos procesus ir naudojant spektroskopiniais metodais grįstą valdymo modelį, žieminių kviečių produktyvumo, ekonominiai ir aplinkosauginiai rodikliai pagerėja. 2) Sukurta gyvulininkystės technologinių procesų vertinimo metodika, parengtos ūkinių gyvūnų laikymo statinių technologinio projektavimo taisyklės, kurios prisidės prie gyvulininkystėje išmetamo amoniako kiekio bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos mažinimo. Įdiegus šias inovacijas gyvulininkystės ūkiuose, sumažės oro tarša bei gyvulininkystės poveikis klimato kaitai ir tai padės šaliai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus mažinti oro taršą. 3) Parengtos originalios žemės ūkio verslo subjektų išlaidų apskaitos ir savikainos kalkuliavimo metodikos, kurių pagrindu pateiktos rekomendacijos biologinio turto bei pagrindinių žemės ūkio gamybos šakų produktų savikainai kalkuliuoti, taip siekiant žemės ūkio verslo augimo bei darnios plėtros. Toks įrankis būtinas inovatyviems valdymo sprendimams priimti šiuolaikinio agroverslo sąlygomis.

2) technologinės inovacijos (pvz.: 1) Kuriama pluoštinių kanapių auginimo technologija, skirta tikslinės žaliavos išauginimui ir veiksmingam šių augalų žaliavos panaudojimui COVID-19 simptomus lengvinantiems produktams gauti. 2) Išskirtos bakteriocinus produkuojančios bakterijos ir jų pritaikymas maisto konservavimui (Trys išskirtos niziną Z gaminančios L. lactis padermės galėtų būti panaudotos šviežių sūrių kokybės bei saugos užtikrinimui bei biokonservavimui; kai kurios niziną gaminančios bakterijos galėtų būti naudojamos kitų maisto produktų, maisto papildų (kaip probiotikai) ar net pašarų gamyboje). 3) Vystoma priešvėžinė terapija, pagrįsta elektrinių laukų ir ultragarso taikymu, kuri prisidėjo prie elektroporacijos ir sonoporacijos metodų vystymo ir lengvins šių metodų pritaikymą medicinoje, veterinarijoje ir maisto pramonėje (vystomi komerciniai prietaisai, skirti mokslinėms laboratorijoms ir veterinarijos įstaigoms; priešvėžinės elektrochemoterapijos metodas artinamas prie klinikinių tyrimų; inicijuojami kiti elektroporacijos ir sonoporacijos tyrimai priešklinikiniuose tyrimuose bei maisto pramonėje).

3) socialinės inovacijos (pvz.: 1) Socialinės nelygybės ir jos rizikos pandemijos metu Lietuvoje gauti tyrimo duomenys įgijo papildomą pridėtinę vertę, nes leidžia juos palyginti su kitomis Europos ir pasaulio šalimis (šiuo metu 45 pasaulio šalys vykdo TSTP modulio tyrimą nacionaliniu lygiu). Tuo pačiu projektas turi ne tik nacionalinę vertę, bet per dalyvavimą TSTP bus užtikrintas Lietuvos duomenų įtraukimas į pasaulinę tyrimų erdvę, skleidžiami geriausi metodologiniai apklausų tyrimų standartai, taip pat skatinami palyginamieji kiekybiniai tarpnacionaliniai tyrimai. 2) Lygių galimybių politika ir jos įgyvendinimo programos tarptautinis suderinamumas. Įgyvendinant lyčių lygybės planus, SPEAR konsorciumas inicijavo institucinius pokyčius devyniose Europos organizacijose, vykdančiose mokslinius tyrimus. Tie pokyčiai prisideda prie institucijų tarptautiškumo ir dalyvavimo EH programoje. 3) Sukurtos ir apjungtos sociologinės bei demografinės duomenų bazės (kiekybinės ir kokybinės) su tarptautinėmis, kad galima būtų giliau tirti nelygybių struktūrų įtaką šeimos gyvenimo kelio trajektorijoms, šeimos vaidmens identifikavimą socialinių ir ekonominių nelygybių kūrime, palaikyme ir perdavime.