Uostas, kuriame dugną tiria robotai, laivai gali plaukti be kapitonų, o informacija apie kiekvieną dugno centimetrą atsinaujina realiu laiku – tai gali būti ir Klaipėdos uosto netolima ateitis. Prisijungęs prie tarptautinio MERLIN projekto, Klaipėdos uostas kartu su dar 18 partnerių iš įvairių Europos šalių drauge vysto inovatyvias jūrų pramonei skirtas technologijas.

Technologijos, keičiančios uosto darbą

MERLIN projekto metu kuriami ilgo veikimo autonominiai paviršiniai ir povandeniniai laivai, varomi vandenilio kuro elementais ir atsinaujinančia energija. Jie savarankiškai atliks jūrų ekosistemų stebėseną, uostų infrastruktūros patikras ir povandeninių objektų tyrimus, gebės realiuoju laiku aptikti pažeidimus ir perduoti surinktus duomenis.

Tikimasi, kad šie laivai robotai ženkliai padidins jūros dugno kartografavimo, infrastruktūros inspektavimo ir buveinių stebėsenos tikslumą bei efektyvumą, o jų surinkta informacija bus integruojama į skaitmeninį dvynį – virtualų uosto modelį, leidžiantį stebėti ekosistemą ir infrastruktūrą, modeliuoti bei optimizuoti veiklą, prognozuoti galimus gedimus.

„Ši technologija leis dalį šiuo metu narų atliekamų užduočių perkelti autonominiams dronams – pavyzdžiui, tikrinti povandeninės infrastruktūros būklę, stebėti vandens kokybę ir taršą. Autonominiai dronai šias funkcijas galės atlikti dažniau, tiksliau ir saugiau, taip sumažinant riziką narams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos finansinės paramos koordinatorė bei projekto MERLIN Klaipėdos uosto grupės vadovė Evelina Grigaitė. Sukurti ir pagaminti autonominiai laivai bus išbandomi Viduržemio jūroje prie Ispanijos krantų, Egėjo jūroje prie Santorino salos ir Baltijos jūroje Klaipėdos uoste.

MERLIN – naujas etapas tęsiant svarbų projektą

Prieš keletą metų Klaipėdos uostas kartu su tarptautiniais partneriais įgyvendino ENDURUNS projektą, kurio metu uosto akvatorijoje buvo išbandytas povandeninis dronas ir pagalbinis laivas, varomi vandeniliu. Tai buvo pirmasis tokio tipo bandymas Lietuvos vandenyse, atvėręs galimybes efektyviau tirti jūros dugną, stebėti infrastruktūrą ir mažinti poveikį aplinkai. Šiuo projektu, sutelkus įvairių šalių mokslininkus, sukurtas povandeninio drono prototipas, pagal technines specifikacijas galintis dirbti net iki 80-ties parų.

ENDURUNS projektas padėjo pagrindą esminiams pokyčiams, kurie ateityje lems, kaip bus vykdomi vandenynų tyrimai ir tikrinama jūros bei uostų infrastruktūra. Tad šiuo metu įgyvendinamas MERLIN projektas – tarsi natūrali anksčiau pradėtų darbų tąsa. Vykdant MERLIN projektą bus perimtas ankstesnio projekto metu sukurtas technologinis autonominio laivo pagrindas, tačiau žengiama dar toliau – planuojama plėtoti visiškai autonominę navigaciją ir pažangias duomenų analizės technologijas, pasitelkiant dirbtinį intelektą. 

Projektas finansuojamas pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“. Iš viso jam skirtas 7,95 mln. eurų finansavimas, iš kurių Klaipėdos uostui skirta 170 tūkst. eurų suma. Projekto trukmė – 4 metai.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovės, šiandieninėje konkurencingoje aplinkoje neįmanoma efektyviai dirbti be modernių technologijų kūrimo ir nuolatinio vystymo. Todėl uostas aktyviai bendradarbiauja su pažangiausiais mokslo bei tyrimų partneriais, dalyvauja „Europos horizonto“ programos ir kituose projektuose, o sukurtas technologijas pritaiko kasdienėje veikloje.

„Pastaruoju metu technologijos sparčiai tobulėja, tačiau jų kūrimas ir tobulinimas kainuoja brangiai. Betarpiškas bendradarbiavimas su tarptautiniais mokslo ir inžinerijos lyderiais leidžia sujungti pajėgas ir kartu kurti modernius sprendimus, palengvinančius Klaipėdos uosto veiklą. Be to, planuojant įrangos ir technologijų įsigijimus, svarbu išvengti nebeperspektyvių, neefektyvių sprendimų, paremtų senomis technologijomis, todėl itin reikšminga dirbti su skirtingų sričių kūrėjais, diktuojančiais ateities tendencijas. Tai stiprina ne tik uosto veiklą, bet ir Lietuvos, kaip modernios jūrinės valstybės, įvaizdį“, – sako E. Grigaitė.

Klaipėdos uosto informacija

Bendrovės archyvo nuotr.