Kovo 20-21 d. Briuselyje vyko mokslinių tyrimų ir inovacijų renginiai „European Research & Innovation Days 2024“. Jau penktąjį kartą Europos Komisijos (EK) organizuoti renginiai subūrė politikos formuotojus, mokslininkus, verslo atstovus ir visuomenę atviroms ir konstruktyvioms diskusijoms apie mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros svarbą Europoje ir už jos ribų, taip pat apžvelgti rezultatus ir pasiekimus nuo pirmosios bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos pradžios.

Sveikindamas renginio dalyvius EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato vadovas P. M. Lemaitre pažymėjo, jog mokslu grįstais sprendimais išties galime pasiekti efektyvių ir veiksmingų pokyčių visuomenėje. Taip pat paminėjo, jog EK patvirtino „Europos horizonto“ (EH) programos strateginį planą, kuriame numatytos trys pagrindinės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo kryptys 2025-2027 metams: žaliasis perėjimas, skaitmeninis perėjimas, atsparesnė, konkurencingesnė, įtraukesnė ir demokratiškesnė Europa. Pasidžiaugta, jog 40 metų mokslu grindžiamais sprendimais bandome įveikti globalius iššūkius, stipriname inovacijų ir mokslinių tyrimų vertę, kuriame iniciatyvas, sėkmingai prisidedančias prie Europos augimo.

Itin didelio dalyvių dėmesio susilaukė tema apie dirbtinio intelekto (DI) taikymą fundamentaliuose ir eksperimentiniuose moksliniuose tyrimuose. Diskusijos metu pasidalinta žiniomis apie DI įrankių pritaikymą kasdienybėje, ypač išmaniųjų įrankių panaudojimą medicinoje. Sutarta, jog DI sprendimai jau dabar plačiai taikomi diagnostikos grandinėse, palengvinant greitesnį navikų aptikimą. Akcentuota, jog spartesnį DI produktų kūrimą garantuotų viešojo ir privataus sektoriaus tarpusavio sinergijos ir bendradarbiavimas. Nors pripažįstama DI svarba, visgi paminėta, jog DI taikymas kelia nemenkus iššūkius, kuriuos būtina spręsti, įvedant reguliacinius ir teisingo naudojimo principus, taip pat DI naudojimas turėtų būti tiek viešojo, tiek privataus sektorių atsakomybės klausimas.

Renginyje buvo plėtojama patiriamo smurto dėl lyties mokslo srityje tema. Nors per pastaruosius metus šioje srityje buvo padaryta pažanga, tačiau ji vis dar nepakankama, nes patiriamas smurtas dėl lyties vis dar egzistuoja. Diskusijoje pabrėžta, kad lyčių atotrūkis moksle yra neatsiejamas nuo smurto dėl lyties akademinėje bendruomenėje. Smurtas dėl lyties moksle dažniausiai pasireiškia kaip viena iš moterų diskriminacijos formų. Kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir Airijoje, veikia tvirtos teisinės sistemos, padedančios spręsti problemas, patiriamas dėl smurto lyties atžvilgiu. Deja, ne visose Europos valstybėse teisinis šios problemos (su)reguliavimas yra veiksmingas. Taip pat nacionalinės apklausos paprastai rodo, kad mokslo įstaigose sunku užkirsti kelią veiksmams, susijusiems su keliamu smurtu dėl lyties. Dalyviai sutarė, jog galėtų būti pradėta taikyti praktika, susijusi su įmonių socialine atsakomybe, siekiant ieškoti problemos sprendimo.

Dalyvių dėmesį kaustė ekspertų diskusija apie psichinės sveikatos svarbą ir jos gerinimą, siekiant didinti visuomenės atsparumą ligoms ir nelaimių keliamiems pavojams. Akcentuota, jog vis dar per mažai žmonių gauna bet kokią priežiūrą ar paramą psichinės sveikatos būklės problemoms spręsti. Deja, bet daugelis žmonių vis dar patiria diskriminaciją dėl to, kad kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus – dėl to gali būti prarastas darbas, atsirasti socialinė atskirtis, o fizinės sveikatos problemos gali būti neteisingai priskiriamos asmens psichiatrinei diagnozei. Diskusijoje išsakytos įžvalgos apie tai, kad Europos regionui reikia investuoti į geresnes psichikos sveikatos sistemas ir jas kurti prieškriziniu laikotarpiu, nelaukiant kol ištiks globali nelaimė. Diskusijos dalyviai skatino formuoti psichinės sveikatos politiką, įsiklausant į šioje srityje dirbančių specialistų nuomonę, ypač į sveikatos priežiūros darbuotojų ir asmenų, turinčių gyvenimiškos patirties, taip pat didinti investicijas į įvairias psichinės sveikatos pagalbos rūšis.

Diskusijoje apie Europos konkurencingumo didinimą, pažymėta, jog būtinos didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant našumo, ekologiškos ir skaitmeninės visuomenės transformacijos. Šiuo metu Europoje investicijų į mokslinių tyrimų plėtrą intensyvumas siekia 2,23 proc. (palyginimui: JAV – 3,4 proc., o Š. Korėjoje – 4 proc.). Dalis valstybių narių, įskaitant Lietuvą, turėtų modernizuoti savo mokslinių tyrimų infrastruktūras, pašalinti kliūtis, trukdančias didinti investicijas, siekti aukštesnės mokslinės kompetencijos, taip pat skatinti verslo investicijas ir stiprinti mokslo bei verslo atstovų ryšius.

Europos Sąjungos (ES) misijų atstovai pristatė misijas, pabrėždami jų svarbą ir vaidmenį EH programos ir Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo kontekste. Kalbėta apie Europos inovacijų darbotvarkėje pradėtus kurti regioninius inovacijų slėnius (angl. Regional Innovation Valleys, RIV), kuriais siekiama stiprinti regionines ir nacionalines sistemas, sprendžiant opiausius ES iššūkius. RIV kūrimas grindžiamas tuo, jog šie padės spręsti inovacijų atskirties problemą, įves sinergiją su sanglaudos politikos priemonėmis. Europos inovacijų darbotvarkės tikslas – nustatyti 100 regionų, kurie koordinuotų savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei bendradarbiautų, įgyvendinant tarpregioninius inovacijų projektus.

Renginyje pasidžiaugta, kad vis daugiau mokslininkų pasinaudoja plačiomis EH programos galimybėmis kurti inovatyvius ir prasmingus visuomenei produktus bei paslaugas. Mokslinių tyrimų ir inovacijų renginiuose dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės atstovai Dalius Gudeika, Ieva Budrienė, Sigita Auvertin (Bagdonienė) ir Ieva Stanišauskaitė.