Liepos 1-5 d. Italijoje, Bolonijos mieste, įvyko tarptautinė mokslinė konferencija ATMOS 2024, kurią organizavo Europos kosmoso agentūra (EKA). Pagrindinis konferencijos akcentas skirtas atmosferos tematikai, siekiant įvertinti naujausius atmosferos naudojimo būdus, kurie paskatintų mokslo bendruomenę atlikti mokslinius tyrimus atmosferos srityje, suteiktų naujausią informaciją apie vystymosi ir mokslo sklaidą, susijusią su būsimomis misijomis, pvz., „Copernicus Sentinel-4“, „Copernicus Sentinel-5“, CO2M, FORUM, Altius, FLEX, TRUTHS, HARMONY, „Earth Explorer EE11“ potencialiomis misijomis CAIRT ir WIVERN bei „Copernicus“ prisidedančiomis misijomis, aptartų naujas atmosferos misijų, instrumentų ir algoritmų koncepcijas, pvz., skautų misijas, mažuosius palydovus, žvaigždynus, miniatiūrizavimą, dirbtinį intelektą algoritmuose.
Konferencijos metu buvo pristatyta daugybė temų, susijusių su atmosfera, įskaitant reaktyviųjų dujų pėdsakus, debesis ir aerozolius, antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančias dujas, biogeninius šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinius, vulkanines emisijas, saulės sukeltą fluorescenciją, vandens garus, oro kokybės ir klimato stebėseną iš kosmoso, stratosferos ir vidutinės atmosferos procesus, atmosferos dinamiką, Žemės radiacijos biudžetą ir atmosferos esminių klimato kintamųjų generavimo rezultatus. Duomenų mokslininkai pateikė naujausius rezultatus, gautus vykdant mokslinių tyrimų ir taikomųjų programų kūrimo veiklą, naudojant ankstesnių ir dabartinių atmosferos instrumentų duomenis.
Konferencijos metu kalbėta, kad dėl visuotinio atšilimo grėsmės, šiandieninė Žemės temperatūra turėtų būti bent 2oC žemesnė nei palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, taip pat reikia siekti dekarbonizuoti ekonomiką ir iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Palydoviniai anglies dioksido ir metano stebėjimai labai svarbūs, stebint pažangą, siekiant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir užtikrinant klimato kaitos švelninimo politikos veiksmingumą. Palydovai teikia būtiną informaciją apie natūralius žemės ir vandenynų absorbentus, kuriuose kaupiami didžiuliai anglies dioksido kiekiai ir kurie atlieka svarbų vaidmenį, siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. Dabartiniai, specialūs palydovai naudojami diagnozuojant ir kiekybiškai įvertinant gamtinių ir antropogeninių šaltinių regioninius paviršiaus srautus. Šių specialiųjų misijų duomenis galima papildyti hiperspektriniais palydovais, kurie didele erdvine skiriamąja geba stebi atskirus taršos šaltinius.
Pablogėjusi Žemės oro kokybė daro poveikį ne tik žmonių sveikatai, bet ir augmenijai ir, ne mažiau svarbu, daro įtaką klimato kaitai. Paleisti pirmieji Žemės stebėjimo palydoviniai jutikliai, teršalų koncentracijų žemėlapiai pasauliniu mastu atskleidžia labiausiai paveiktus regionus, atskirus teršiančius sektorius. Žmogaus veiklos stebėjimas visoje planetoje, naudojant palydovinius duomenis, yra absoliučiai būtinas siekiant nustatyti ir sušvelninti žmogaus intervenciją Žemei. Visai neseniai skaičiavimo technologijų pažanga paskatino mokslo bendruomenę ieškoti dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų, siekiant užpildyti spragas tarp Žemės stebėjimo iš kosmoso ir situacijos ant žemės ir oru, kuriuo kvėpuojame. EKA indėlis į tarptautinius susitarimus ir sutartis dėl oro taršos ir klimato kaitos yra be galo svarbus.
Be to, konferencijoje buvo aptariamos atmosferos taikymo ir paslaugų plėtros galimybės, duomenų asimiliacija ir skaitmeninis prognozavimas, naujos ir inovatyvios atmosferos nuotolinio stebėjimo technologijos, sinergija su kitais „Copernicus“ programos palydovais, EKA Žemės tyrinėtojais ir kitomis misijomis bei skaitmeniniai metodai nuotoliniame atmosferos stebėjime.
Konferencijos metu taip pat buvo pristatytos didelio masto tarptautinės iniciatyvos, kurios vystytų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, susijusią su palydovų atmosferos misijomis, ir skatintų sinergiją su „Copernicus“ palydovais, Žemės tyrinėtojais ir kitomis misijomis.
Mokslininkams buvo suteikta atvira platforma išsakyti ir suformuoti rekomendacijas atmosferos tematika ir jas aptarti su kitais konferencijos dalyviais.
Daugiau informacijos
Dalius Gudeika
„Europos horizonto“ 4 veiksmų grupės NCP
Tel. +370 675 69 674
El. p. dalius.gudeika@lmt.lt