Jei užduotumėme sau klausimą „Kokios profesijos pasaulyje yra rizikingiausios ar pavojingiausios?“, į galvą, ko gero, pirmiausiai ateitų mintys apie kažką bent kiek egzotiško: išminuotojai, lėktuvų pilotai, narai. Greičiausiai niekas nepagalvotų apie žemės ūkio darbuotojus. Taip, žmonės, kurie tiekia mums kasdieninį maistą, dirba itin rizikingą darbą. Sunkioji technika, pavojingos medžiagos, gamtos sąlygos, stambūs galvijai – tai tik keli jų darbe didelę riziką sukeliantys faktoriai.

Europos Sąjungos (ES) statistika rodo, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje skaičius yra 233 % didesnis nei kituose sektoriuose, o nelaimingų atsitikimų skaičius yra 18 % didesnis. Pasak mokslininkų, saugos problema žemės ūkio sektoriuje gali būti dar gilesnė, nes apie daugelį sužalojimų ar pablogėjusią sveikatą net nepranešama.

Trūksta dėmesio rizikų valdymui ūkiuose

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos docentė, socialinių mokslų daktarė Laura Girdžiūtė pasakoja, kad visoje ES skiriamas nepakankamas dėmesys žemės ūkio rizikų valdymui, taip pat ūkininkų sveikatai: tiek fizinei, tiek psichinei. Vienas iš svarbių žingsnių šiai problematikai spręsti – mokslininkų grupės iš 33 šalių, įskaitant ir VDU mokslininkus, 2017-2021 m. įgyvendintas COST projektas „SACURIMA“, kurio pagrindinis tikslas – bendradarbiauti, siekiant geriau suprasti saugos kultūrą ir rizikos valdymą kaip prevencinę strategiją žemės ūkyje. Projekto mastas buvo didelis, tad ir tyrimų buvo atlikta daug, net 107, kurių rezultatai buvo plačiai pristatomi ir diskutuojami, įskaitant ir Europos Parlamentą bei kitas institucijas. L. Girdžiūtė džiaugiasi mokslininkų grupės atliktu darbu: viešai įvardinta ir tyrimais pagrįsta problematika buvo išgirsta – mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ (EH) pirmą kartą atsirado kvietimų tematika, susijusi su ūkių sauga bei ūkininkų gerove.

Projektas „SAFEHABITUS“ gimė iš skaudžios realybės ūkiuose

Ankstesnio konsorciumo pagrindu susiformavusi tarptautinė grupė sėkmingai pasiūlė idėją EH programos konkursui pagal 6-ąją veiksmų grupę „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ ir nuo 2023 metų pradžios įgyvendina projektą „SAFEHABITUS“. Tai yra tarptautinis 4 metus truksiantis projektas, jungiantis 20 partnerių iš 13 šalių. Šiam dideliam tarptautiniam konsorciumui vadovauja Airijos Respublikos Žemės ūkio ir maisto plėtros agentūra „Teagasc“. Projekto  tikslas – stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas ir remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo ūkininkavimo srityje. Iš Lietuvos šiame projekte dalyvauja VDU Žemės ūkio akademija, projekto veiklas įgyvendina trys mokslininkai – dr. Laura Girdžiūtė, dr. Anastasija Novikova ir dr. Gediminas Vasiliauskas.

„Mūsų iniciatyva atėjo iš praktikos. Problematiką labai aiškiai atkleidžia statistinė informacija, itin didelis skaičius mirtinų nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje ir pastebima tendencija, kad tie skaičiai didėja. Kita vertus, realūs skaičiai yra didesni, nes daug situacijų nepatenka į oficialią statistiką. Kaip pakeisti šią situaciją? Siekiant užtikrinti sveikatą ir saugą ūkiuose, labai svarbu keisti įprastą praktiką, taikyti naujus metodus ir bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį“, – įsitikinusi viena iš projekto dalyvių socialinių mokslų daktarė Anastasija Novikova.

Daugelio dalyvių kriterijus atliepia platų požiūrį

Mokslininkė pabrėžia, kad tiek teikiant paraišką, tiek įgyvendinant projektą, itin svarbus daugelio dalyvių kriterijus (angl. multi-actor approach). Projektas „SAFEHABITUS“ apima konkrečią vietą ir įvairių dalyvių požiūrį – projekte suburti ūkininkai, sveikatos priežiūros institucijos, profesinės sąjungos, politikos formuotojai, mokslo institucijų atstovai iš įvairių šalių.

„Skirtingose šalyse tiek mokslininkų, tiek pačių ūkininkų, tiek kitų suinteresuotų pusių požiūris į saugą žemės ūkyje skiriasi ir problematika, su kuria susiduriama – taip pat skirtinga. Būtent šiuo atveju daugelio dalyvių kriterijus ir yra labai svarbus, norint išgirsti bei suprasti įvairius problemos aspektus, iš įvairių požiūrio taškų ir rasti problemos sprendimus, kuriuos būtų galima taikyti, teikti rekomendacijas ir remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo ūkininkavimo srityje“, – sako A. Novikova.

Mokslininkė pritaria, kad be daugelio dalyvių metodo vargu ar būtų įmanoma įgalinti aktyvų tarptautinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir pasiekti projekte iškeltus tikslus.

Ambicingi projekto tikslai

Vienas iš svarbiausių „SAFEHABITUS“ projekto tikslų yra sukurti 11 praktikos bendruomenių (PB) tinklą, apimantį ūkininkus ir ūkio darbuotojus, ūkininkų organizacijas, ūkio patarėjus, politikos formuotojus, tyrėjus ir kitus susijusius veikėjus.

Taip pat ne mažiau svarbu didinti visų suinteresuotų šalių ir visuomenės informuotumą apie saugą ir sveikatą žemės ūkyje; sužinoti, kaip ūkininkai suvokia savo darbo pasekmes sektoriaus ateičiai, taigi ir ilgalaikiam aprūpinimui maistu; ištirti įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų ir inovacijų „iš apačios į viršų“ potencialą; kurti sąlygas saugesnei ir įtraukesnei darbo aplinkai žemės ūkyje, mat pastebima, kad žemės ūkis visuomenėje, ypač tarp jaunimo, nėra laikoma patrauklia darbo sritimi.

Projekto dalyviai pripažįsta, kad šiandien tik maža dalis bendruomenės apskritai pagalvoja apie tokius klausimus. Tad rizikos ir pavojų supratimo didinimas, prevencija yra tik dalinis sprendimas. Ne mažiau aktualu ūkininkavime keisti įprastas praktikas ir kultūriškai susiklosčiusį požiūrį, todėl itin svarbu suprasti socialinį, kultūrinį ir institucinį kontekstą, kuriame ūkininkai gyvena ir dirba.

Praktikos bendruomenės ieškos geriausių sprendimų

Kaip pasakoja Gediminas Vasiliauskas iš VDU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros, vadovaujantis Lietuvoje kuriamai praktikos bendruomenei, pagrindinė tokių bendruomenių funkcija – dalintis praktine patirtimi bei kurti naujas žinias ir sprendimus, gerinančius ūkininkų ir ūkio darbuotojų sveikatą, saugą ir gyvenimo kokybę. Atskiros praktikos bendruomenės įsikurs Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Airijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje bei sudarys tarptautinį praktikos bendruomenių tinklą, kuris apims bene visą Europą. Inžinerijos mokslų daktaras G. Vasiliauskas pabrėžia, kad norint pagerinti saugos ir sveikatos žemės ūkyje situaciją, reikia kad pokyčiuose dalyvautų visi suinteresuotieji, t. y, ūkininkai, ūkių darbuotojai, konsultantai, valstybės institucijos, verslo atstovai, politikai, mokslo ir studijų įstaigos.

„Tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek Europos mastu ūkiuose mes turime ir labai gerų, ir ne tokių gerų pavyzdžių, o vieni su kitais bendraudami turime galimybę ta gerąja praktika dalintis, mokytis iš kolegų, įgyti naujų žinių. Kai išgryninsime, kur esame silpnesni, ką galima daryti geriau, tuomet projekto rėmuose bus teikiami siūlymai politikams ir geriausias idėjas bus galima taikyti reglamentavime“, – apie projekto reikšmę ateičiai kalba G. Vasiliauskas.

Projektas „SAFEHABITUS“ dar tik įsibėgėja, veikia nepilnus metus, tačiau jau surengta nemažai dalijimosi žiniomis seminarų, vasaros stovykla ir mokymai, pradėtos burti praktikos bendruomenės. Be viso to, ateityje projekte planuojama parengti rekomendacijų ir įvairių vaizdinių priemonių, didinti jų sklaidą žemės ūkyje, kad sauga ir sveikata gerėtų, statistika nebūtų tokia bauginanti, o ir pats sektorius taptų patrauklesne darbo vieta.

Dėl konsultacijų ir visapusiškos pagalbos, teikiant paraiškas, rengiant projektus, taip pat įvairiais mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės komandą.

Nuotraukos: projekto dalyvių, „Unsplash“