Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjo vykdyti programos „Europos horizontas“ projektą „PerPrev-CID“, orientuotą į lėtinių uždegiminių ligų – reumatoidinio artrito (RA) ir uždegiminių žarnyno ligų (UŽL) – prevenciją bei ankstyvą gydymą. Projekto tikslai ir veikla atskleidžia ambicingus siekius pagerinti pacientų gydymo rezultatus, plėtojant personalizuotas diagnostikos ir prevencijos priemones.

Reumatoidinis artritas ir uždegiminės žarnyno ligos kelia didelę naštą Europos sveikatos priežiūros sistemoms. Nors reikšmingi moksliniai tyrimai padėjo pagerinti šių ligų gydymą, vis dar trūksta rizikos prognozavimo priemonių ir prevencinių intervencijų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šios ligos paveiks daugiau nei 10 proc. Europos gyventojų. Tuo pat metu šių ligų srityje vis dar yra didelis nepatenkintas medicininis poreikis, ypač prevencijos ir ankstyvos intervencijos srityse.

Lėtinės uždegiminės ligos yra imuninės sistemos sutrikimai, kuriems būdingas nekontroliuojamas uždegimas ir vėlesnė audinių destrukcija įvairiose organų sistemose. Todėl projektas „PerPrev-CID“ siekia sukurti naujus standartus, skirtus dviejų lėtinių uždegiminių ligų – reumatoidinio artrito ir uždegiminių žarnyno ligų – prevencijai ir gydymui ankstyvoje stadijoje ir siekia užpildyti šią spragą, kurdamas naujus ankstyvosios molekulinės diagnostikos ir inovatyvių vertinimo priemonių standartus.

Šiuo projektu pabrėžiama naujausių molekulinių technologijų ir duomenų analizės metodų svarba. Naudojant duomenų integraciją, t. y. genetinės, epigenetinės, mikrobiomo ir kitokios informacijos analizę, bus kuriami prognozavimo įrankiai, kurie leis identifikuoti rizikos grupės asmenis dar prieš simptomų pasireiškimą. Tinkle bus kuriami inovatyvūs biomarkeriai, naudojant namų sąlygomis surenkamus biologinius mėginius.

Projekte ypač akcentuojamas pacientų centriškumas, skatinant juos aktyviai dalyvauti savo sveikatos valdyme. Taip pat kuriamos skaitmeninės sveikatos technologijos (nešiojami įrenginiai, programėlės), kurios leis stebėti sveikatos būklę ir gerinti prevencinių priemonių efektyvumą.

Tyrėjai tiria mitybos intervencijas, skirtas modifikuoti triptofano metabolizmo ašį, taip siekdami sumažinti ligos protrūkių ir progresavimo riziką. Ši strategija pabrėžia holistinį požiūrį į sveikatos gerinimą.

Projektą koordinuoja Šlezvigo-Holšteino universitetinė ligoninė (UKSH) ir Kylio universitetas, subūrę penkiolika tarptautinių partnerių iš devynių šalių, tarp kurių ir Lietuva. Projektas per ateinančius penkerius metus gaus 11 mln. eurų finansavimą. Be to, Šveicarijos vyriausybė skirs daugiau nei 2,5 mln. eurų Šveicarijos asocijuotiems partneriams.

Lietuvos mokslininkų užduotis – vykdyti transliacinius tyrimus, kurti diagnostinius įrankius ir prisidėti prie ankstyvos rizikos nustatymo, ypatingą dėmesį skiriant uždegiminėms žarnyno ligoms.

Prof. Jurgita Skiecevičienė, LSMU Virškinimo tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos vadovė, koordinuos projekto „PerPrev-CID“ tyrimų veiklą LSMU. Prof. Juozas Kupčinskas, LSMU Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas, koordinuos transliacinius projekto „PerPrev-CID“ tyrimus universitete ir bei Kauno klinikose.

Projektas „PerPrev-CID“ yra pažangi iniciatyva, siekianti ne tik suprasti lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus, bet ir pakeisti šių ligų valdymo paradigmą – nuo gydymo iki prevencijos. Tai žingsnis link personalizuotos medicinos, pagrįstos mokslu, technologijomis ir pacientų įsitraukimu.

Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.

Parengta pagal projektą „PerPrev-CID“ ir LSMU publikaciją

LSMU ir pexels.com nuotr.