Rugsėjo 25–26 dienomis grupė Lietuvos mokslininkų prisijungė prie Lietuvos sezono Prancūzijoje renginių. Paryžiuje Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės (LMT NCP), Lietuvos ambasados Prancūzijoje bei Prancūzijos aukštojo mokslo ir tyrimų ministerijos pastangomis suorganizuotas mokslinių partnerysčių užmezgimo renginys (angl. Pitch and Brokerage Event) gyvybės mokslų ir onkologijos temomis, taip pat mokslininkų vizitai į mokslo institutus, pripažintus tarptautiniu mastu.

Prancūzijoje viešėjusios prof. Sonata Jarmalaitė ir prof. dr. Vilmantė Borutaitė pabrėžia: tai – galimybė ne tik susipažinti ar daugiau sužinoti, kokiomis aktualijomis gyvena kolegos Prancūzijoje, bet ir pasidalyti Lietuvos mokslo institutuose, universitetuose ar verslo įmonėse sukaupta patirtimi, įžvalgomis ir galimais bendrais projektais. Mokslininkus vienijo bendras tikslas – bendradarbiaujant vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus gyvybės mokslų ir onkologijos srityse bei kartu spręsti opiausias medicinos sistemos problemas, plėtoti partnerystes europiniuose projektuose.

Remia ne tik valstybė

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė dalijosi, jog po mokslinės konferencijos, vykusios Lietuvos ambasadoje Paryžiuje, onkologijos srityje dirbantys Lietuvos mokslininkai susitiko su Pasteur instituto ir Curie instituto mokslinių tyrimų centro Tarptautinių MTEP projektų vadovais bei mokslininkais. Abiejuose institutuose dirba daugiau kaip trys tūkstančiai darbuotojų – medikų ir mokslininkų. Labiausiai, pašnekovės žodžiais, nustebino tai, jog labai svarbus lėšų šaltinis moksliniams tyrimams vykdyti – suaukotos lėšos. Prancūzijoje privatūs rėmėjai mokslo vystymui kasmet skiria milijonus. 

„Susitikimai Paryžiaus institutuose buvo organizuojami taip, kad kiekvienas Lietuvos delegacijos mokslininkas galėtų susipažinti su jo mokslinių tyrimų srities tyrėjais Prancūzijoje. Pavyzdžiui, Curie instituto mokslinių tyrimų centre vėžio tyrimais besidominčius mokslininkus lydėjo profesorius Sergio Roman-Roman, vadovaujantis transliacinių mokslų padaliniui. Šis padalinys padeda perkelti mokslininkų atradimus į klinikinius bandymus. Curie instituto tinklapyje pacientai gali nuolat rasti kvietimus dalyvauti inovatyviuose klinikiniuose tyrimuose ir pirmi pasaulyje išbandyti naują vaistą ar terapiją. Galbūt, dėl šios priežasties Curie instituto ligoninė Europoje pirmauja pagal pacientų pritraukimą gydytis krūties vėžį. Pacientėms čia prieinamos visos onkologijos inovacijos“, – pabrėžė prof. S. Jarmalaitė.

Mokslininkės teigimu, kiekvienas Lietuvos delegacijoje dalyvavęs mokslininkas išsivežė ne tik įspūdžių, bet ir minčių bei kontaktų naujiems tyrimams. Pavyzdžiui, su profesoriumi S. Roman-Roman Lietuvos mokslininkai sutarė bendradarbiauti krūties vėžio tyrimų srityje.

Retos ligos, tokios kaip uvealinė melanoma ar trejopai neigiamas krūties vėžys, prioriteto tvarka gydomi Curie institute, o Gustave Rousy institutas specializuojasi sarkomų, inkstų navikų terapijoje. Abu šie centrai – akredituoti Europos vėžio institutų organizacijos kaip vėžio kompetencijos centrai, lyderiaujantys tiek onkologijos moksle, tiek ir vėžio diagnostikoje bei gydyme. Ypač vertingos institute ilgus metus kauptos retų navikų kolekcijos. Curie instituto mokslininkų vykdomi mažai ištyrinėtos uvealinės melanomos tyrimai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose ir netrukus tampa pagrindu naujam klinikiniam tyrimui ar gydymui.

Ligai gydyti – modernūs metodai

Onkologijos srities mokslininkai viešnagės Prancūzijoje metu aptarė krūties vėžio, kuris yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, problematiką. Dėl mokslo pažangos pacientėms tapo prieinama tiksli ligos diagnostika, šiuolaikinės gydymo priemonės, todėl ir išgyvenamumas susirgus šia liga gerokai išaugo. Visgi problema, į kurią orientuojasi Prancūzijos mokslininkai, ir kuri aktuali visose šalyse, – ta, jog net ir sėkmingai įveikta, liga neretai agresyvėja, pakinta ir progresuoja. Curie instituto onkologo, profesoriaus François-Clément Bidard vadovaujama mokslininkų grupė nustatė, jog už krūties vėžio progresavimą po gydymo hormonoterapija neretai atsakingos estrogeno receptoriaus geno mutacijos.

Patvirtinus šį atradimą, Curie institutas inicijavo klinikinį tyrimą, kurio metu pacientėms ESR1 geno mutacijos buvo tiriamos kraujyje cirkuliuojančioje vėžio DNR ir atsižvelgiant į diagnozę parenkamas gydymas. Šis paprastas tyrimas ir po jo sekęs patikslintas gydymas pacienčių gyvenimo trukmę padėjo pratęsti dvigubai.

Į šį klinikinį tyrimą vėliau įsitraukė ir kitos Prancūzijos ligoninės, taip prailgindamos daugelio pacienčių gyvenimo metus. „Nuostabu, kad Curie instituto mokslininkai gali savo mokslinius atradimus taikyti praktikoje. Lietuva mokslo atradimų nestokoja, bet, deja, trūksta mechanizmų jų diegimui į praktiką. Labai svarbu didinti pasitikėjimą savais atradėjais, paramą, mažinti biurokratines kliūtis. LMT finansuojamos programos tikrai gali prisidėti prie šio proceso pagreitinimo“, – neabejoja pašnekovė.

Onkologija – keičiasi

Šiuolaikinė onkologija tampa vis tikslesnė, paremta preciziškais radiologiniais ir genetiniais tyrimais, o gydymas – personalizuojamas. „Kol Lietuvoje mes kalbame apie platesnį personalizuotos medicinos principų pritaikymą gydant vėžį, Europa vis plačiau diskutuoja apie personalizuotą vėžio išvengimą, sveiką gyvenseną pagal individualų planą. Žinant genetinį vienos ar kitos ligos polinkį, galima sudaryti individualias profilaktikos programas, pakoreguoti gyvenimo būdą, mitybą. Estijoje jau startavo individualizuota krūties vėžio prevencijos programa, kurios metu dalyvėms atliekamas ne tik mamografinis ištyrimas, bet ir paimamas kraujo mėginys krūties vėžio rizikos numatymui. Jei rizika menka, šioje profilaktinėje programoje bus galima lankytis rečiau ir skirti didesnį dėmesį kitų ligų profilaktikai. Estai garsėja ir tuo, kad patys kuria genetinius testus, pardavinėja juos pasaulyje ir Lietuvoje. Mūsų mokslininkai tikrai pajėgūs sukurti panašius testus ir konkuruoti genetinių testų rinkoje. Onkologijos mokslo prioritetu tampa efektyvi ir tiksli vėžio profilaktika, vėžio ligos išvengimas pasitelkus mokslo žinias“, – kalbėjo prof. S. Jarmalaitė.

Dirbtinis intelektas jau taikomas

Viena iš aktualių temų onkologijos srityje, aptarta ir vizito Prancūzijoje metu – dirbtinio intelekto (DI) taikymo galimybės. Pasak Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės, DI technologijos onkologijos klinikoje – ne rytojus, o šiandiena. Nacionaliniame vėžio institute atliekamas ne vienas tyrimas, kuomet pacientų stebėsenai pasitelkiama išmani įranga, galinti nuspėti paciento būklę namuose po gydymo. Kuriami DI įrankiai, padedantys radiologams vaizduose aptikti naviko židinį ar genetikams nurodantys tikslią genetinės mutacijos vietą. Labai sveikintinos išmaniosios programėlės, galinčios naviguoti po vėžio prevencijos programas ir sveikos gyvensenos labirintus.

„Labiausiai laukiu to laiko, kuomet DI padės onkologams parinkti efektyviausią gydymą. Šią vasarą Amerikos mokslininkai paskelbė publikaciją apie DI algoritmą, padedantį atrinkti pacientus imunoterapiniam gydymui. Šiam DI įrankiui tereikia 5 labai paprastų rodiklių: paciento amžiaus, vėžio tipo, sisteminio gydymo istorijos, kraujo albumino lygio ir neutrofilų / limfocitų santykio. Taikant šį algoritmą, atkristų detalių patologinių tyrimų poreikis, brangūs vaistai būtų skiriami tik tiems pacientams, kuriems tikėtinas geras gydymo atsakas. DI taupo laiką, pinigus, žmogiškuosius resursus, tik kurdami patikimus įrankius, turime dalytis klinikiniais duomenimis, sujungti visos Europos sveikatos duomenų lobynus. Tam ir reikalingi tiesioginiai kontaktai su kolegomis“, – kalbėjo prof. S. Jarmalaitė.

Diskusijos virs realiais darbais

Prancūzijoje dalyvavusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vadovė, LMT Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komiteto pirmininkė prof. dr. Vilmantė Borutaitė taip pat pasidžiaugė, jog šio Lietuvai svarbaus renginio metu greta kultūros, verslo pristatyti ir Lietuvos mokslininkų pasiekimai gyvybės mokslų ir onkologijos srityse: jų stiprybės, sukauptos žinios ir patirtis.

Prof. dr. V. Borutaitė su kolegomis iš Kauno ir Vilniaus lankėsi Paryžiaus Smegenų institute, kuris įsikūręs Pitie-Salpetriere ligoninės teritorijoje, ir kuriame vykdomi tiek fundamentalūs neuromokslų tyrimai, tiek, glaudžiai bendradarbiaujant su medicinos įstaiga, gydomi ypač sudėtingi pacientai. Idėja įkurti institutą smegenų tyrimams kilo trims iškiliems Prancūzijos neurologams ir neurochirurgams, ir ji buvo įgyvendinta 2010 metais. Institutas finansuojamas tiek Prancūzijos Vyriausybės, tiek privačių rėmėjų lėšomis. Nors institutas, pašnekovės žodžiais, jaunas, jis jau rodo lyderystę – yra antrasis pasaulyje pagal atliekamus mokslinius tyrimus.

„Norisi pasidžiaugti kolegų Prancūzijos mokslininkų pasiekimais, kartu tuo, jog galėjome susipažinti su jų darbais, užmegzti vertingų kontaktų tolesniam bendradarbiavimui. Prancūzijos mokslininkai domėjosi neuromokslų tyrimais ir pasiekimais Lietuvoje. Buvo susitarta, jog Paryžiaus Smegenų institute patirties galėtų semtis Lietuvos jaunieji mokslininkai, atlikti kai kuriuos bendrus tyrimus. Tikimės, jog užsimezgęs bendradarbiavimas ateityje virs tarptautiniais projektais“, – kalbėjo prof. dr. V. Borutaitė.

Mato galimybių bendradarbiauti

Prof. dr. V. Borutaitės teigimu, Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkų bendradarbiavimui aktualios trys neuromokslų tyrimų sritys. Pirmoji – sinapsinių ryšių formavimosi tyrimų kryptis, kurioje specializuojasi ir yra stiprūs abiejų šalių mokslininkai. VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai tiria molekulinius, elektrofiziologinius neuroninių tinklų funkcionavimo mechanizmus. LSMU Neuromokslų instituto mokslininkų grupė, remdamasi tyrimų duomenimis, modeliuoja smegenų veiklą ir kuria modelius, kurie ateityje galėtų padėti geriau suprasti neurodegeneracines ligas, numatyti gydymo metodus ir pan.

Antroji aktuali sritis – neurodegeneracinių ligų mechanizmų tyrimai. Abiejų šalių mokslininkai Prancūzijoje diskutavo, kaip agreguojantys baltymai sukelia patologinius procesus smegenyse. Tyrimai atliekami LSMU Neuromokslų institute, panašius mokslinius darbus vykdo ir Prancūzijos mokslininkai – abiejų šalių mokslininkų bendradarbiavimas galėtų atverti naujas galimybes šių tyrimų pažangai.

Trečioji kryptis, aktuali abiejų šalių mokslininkams – bendradarbiavimas smegenų vaizdinimo srityje. Prancūzijos mokslininkai grupei iš Lietuvos pristatė šviesos lauko mikroskopijos būdu gautus smegenų vaizdus. Smegenų instituto mokslininkai tiria, kaip neuronai sąveikauja su smegenų kraujagyslėmis. „Šios sąveikos labai svarbios smegenų funkcionavimui, pavyzdžiui, insulto metu, kuomet sutrikdoma kraujotaka, pažeidžiamos smegenys. Šviesos pluošto fluorescencinis mikroskopas jau naudojamas ir LSMU Neuromokslų institute. Tikimės, jog Lietuvos mokslininkai, ypač doktorantai, turės galimybę stažuotis Paryžiaus Smegenų institute ir tobulėti pažangią technologiją pritaikant moksliniuose tyrimuose“, – komentavo mokslininkė.

Lietuvos mokslininkai – ypač daug pasiekę genų redagavimo technologijų srityje: būtent ši sritis, neabejoja prof. dr. V. Borutaitė, turi ypač plačias perspektyvas. Dar labiau išvysčius genų redagavimo technologiją būtų galima padėti daugybei pacientų, kurių genų veikla sutrikusi.

„Medicinos praktikoje jau pradedami taikyti smegenų vaizdinimo metodai, kuomet galima pasižiūrėti, kurios smegenų sritys yra aktyvios atliekant tam tikrą veiklą. Ši technologija – ypač vertinga onkologinių, smegenų ligų, kraujagyslių patologijų atveju, gydytojams, diagnozuojantiems ligą ar sekantiems jos eigą. Technologijos, leidžiančios pažvelgti giliau į smegenis ir tiksliau nustatyti, kas jose vyksta, labai arti klinikinės medicinos.

Neabejoju, jog abiejų šalių mokslininkų bendradarbiavimas, suvienijant sukauptas žinias ir patirtį, leis procesus pagreitinti. Labai svarbu paminėti, jog Paryžiaus Smegenų instituto mokslininkai vykdo transliacinius tyrimus. Tai dar viena puiki galimybė mūsų šalies mokslininkams iš arčiau susipažinti su transliaciniais tyrimais, nes ši sritis Lietuvoje dar nėra labai išvystyta, tačiau turi daug potencialo“, – kalbėjo mokslininkė.

Sezono programą vienija idėja „Kitas tas pats“. Iki gruodžio 12 dienos daugiau kaip 80 Prancūzijos miestų vyks 200 kultūros, meno, mokslo ir ekonomikos renginių.