Trys pirmieji programos „Europos horizontas“ (EH) įgyvendinimo metai Lietuvai atnešė reikšmingų rezultatų. Per pirmąją EH programos įgyvendinimo pusę Lietuva gavo 150,68 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų lyginant su programos „Horizontas 2020“ septynerių metų įgyvendinimo laikotarpiu, kai Lietuvai buvo skirta 94,48 mln. eurų. Pagal 2024-11-08 eCorda duomenis, Lietuva pagal dalyvių skaičių užima 23, o pagal gautas lėšas – 22 vietą tarp ES šalių. Tuo tarpu programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu Lietuva buvo atitinkamai 26 ir 27 vietose. Taip pat pakilo paraiškų, kuriose dalyvauja Lietuva, sėkmės rodiklis – nuo 12,96 proc. iki 18,4 proc.

Lietuva priklauso plėtros šalių (angl. Widening Countries) grupei, kurioje įgyvendinamos „Pažangos sklaidos ir Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros“ (angl. Widening Participation and Strengthening the European Research Area, (WIDERA)) programos priemonės. Šios priemonės padeda mažinti mokslo kokybės ir inovacijų atotrūkį tarp Europos šalių. Vadovaujantis portale „Science|Business“ pateikta analize, per pirmąją EH programos įgyvendinimo pusę plėtros šalims skirtų dotacijų dalis išaugo iki 12 proc., palyginti su programos „Horizontas 2020“ septynerių metų įgyvendinimo laikotarpiu, kai ši dalis buvo 9 proc. Analizė parengta išnagrinėjus WIDERA programos priemonių – plėtrai skirtų dalyvavimo skatinimo ir kompetencijos sklaidos – kvietimus.

Iš 1 mlrd. eurų, skirtų WIDERA priemonėms, pusė lėšų atiteko aukštojo mokslo institucijoms, 25 proc. – mokslinių tyrimų organizacijoms, o 5 proc. buvo skirta privačioms bendrovėms. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys apima ekosistemas, klimato kaitą, taršą ir baltymus.

Daugiausiai WIDERA programos lėšų pritraukė Tartu universitetas Estijoje, kuris gavo 26 mln. eurų finansavimą. Koordinavimo srityje pirmauja Masaryko universitetas Čekijoje, vadovaujantis net 19 konsorciumų WIDERA projektuose.

Kalbant apie šalis, daugiausia lėšų WIDERA projektams gavo Portugalija – 94 mln. eurų, o antroje vietoje yra Graikija, kurios institucijos gavo 83 mln. eurų finansavimą, skirtą 180 projektų. Tarp daugiausiai finansavimo gavusių projektų yra „PHAETHON“, „TeamPerMed“ ir „iMM-CARE“.

Lietuva taip pat sulaukė reikšmingų rezultatų dalyvaudama WIDERA programoje. Per pirmąją EH programos įgyvendinimo dalį Lietuva užima 16 vietą, gavusi 26,32 mln. eurų dotacijų, kai programoje „Horizontas 2020“ Lietuva buvo tik 25 vietoje su 5,33 mln. eurų dotacijų per visą septynerių metų laikotarpį.

Vadovaujantis 2024-11-08 eCorda duomenimis, Lietuvai skirtas finansavimas pagal WIDERA programą sudaro 26,32 mln. eurų. Didžiausia šių lėšų dalis skirta aukštojo mokslo institucijoms – 21,1 mln. eurų, viešosioms įstaigoms – 2,3 mln. eurų, privačioms bendrovėms – 1,5 mln. eurų, o mokslinių tyrimų organizacijoms – 0,5 mln. eurų lėšų.

Lapkričio 20 d. minėtame portale paskelbta dar viena reikšminga publikacija apie Centrinės ir Rytų Europos valstybių narių pozicijas, kaip ES turėtų organizuoti ir struktūrizuoti 2028 m. prasidedančią 10-ąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (FP10). Atsižvelgdama į geografinį artumą karo zonai, Lietuva savo pozicijos dokumente dėl FP10 pabrėžia gynybos ir kritinės svarbos technologijas. Viena pagrindinių žinučių yra ta, kad FP10 turėtų stiprinti paramą moksliniams tyrimams ir dvigubo naudojimo potencialą turinčių technologijų kūrimui. Kalbant apie WIDERA programą, Lietuva teigia, kad FP10 turėtų skatinti įvairovę, finansuojant mažų ar vidutinio dydžio projektų, kurių technologinės parengties lygis yra žemesnis. Lietuva taip pat siekia, kad WIDERA programa būtų restruktūrizuota ir integruota į visus FP10 ramsčius.

Daugiau informacijos:

• Statistiniai duomenys apie Lietuvos dalyvavimą WIDERA programoje pateikiami interaktyviame įrankyje.
• Portalo „Science|Business“ publikacija apie plėtros šalims skirtą finansavimą.
• Centrinės ir Rytų Europos šalių pozicijos dėl FP10.

Pexels.com nuotr.