2025 m. gruodžio 1–2 d., Danijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, Aalborgo universitetas Kopenhagoje surengė konferenciją „Žmogiškosios vertybės ir didieji iššūkiai“, kurioje dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos nacionaliniai kontaktiniai atstovai (NCP). Renginys subūrė politikos formuotojus, mokslininkus ir finansavimo institucijų atstovus diskusijai apie tai, kaip sustiprinti socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmenį kuriant tarpdisciplininius tyrimus, būtinus kylantiems iššūkiams spręsti.

Konferencijos tikslas – pateikti konkrečias rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti, kad žinios apie visuomenę, žmogaus elgseną ir vertybes taptų esmine Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos dalimi. Konferencijoje akcentuota, kad be SSAH indėlio neįmanoma veiksmingai spręsti didžiųjų iššūkių, su kuriais susiduria Europa ir pasaulis, bei nuosekliai įgyvendinti ES socialinės, žaliosios ir skaitmeninės transformacijos darbotvarkės.

Konferencijoje pristatytos rekomendacijos apima tris pagrindines kryptis:

• Struktūriniai pasiūlymai FP10 ir kitiems ES finansavimo instrumentams

Siūloma į būsimąją programą FP10 sistemingai integruoti žmogaus poreikiais grindžiamą požiūrį visoje programos architektūroje. Tai reiškia nuoseklų socialinių ir humanitarinių mokslų įtraukimą į programų tikslus, prioritetus ir vertinimo logiką. Taip pat rekomenduojama kurti įvairias ir tarpdisciplinines valdymo struktūras bei plėtoti novatoriškas iniciatyvas, kurios skatintų žmogaus poreikiais paremtus sprendimus ir stiprintų skirtingų mokslo sričių bendradarbiavimą.

• Kvietimų teikti paraiškas rengimas ir vertinimas

Rekomenduojama socialinių ir humanitarinių mokslų ekspertus sistemingai įtraukti į kvietimų rengimą, kad iššūkiai būtų apibrėžiami plačiau ir kompleksiškiau. Siūloma peržengti siaurą socialinių ir humanitarinių mokslų integracijos sampratą ir laikyti šiuos mokslus ne papildomu, o pagrindiniu veiksniu sprendžiant visuomenės problemas. Taip pat siūloma taikyti projektų portfelio metodą – derinti trumpalaikius ir ilgalaikius, atskirų disciplinų ir tarpdisciplininius projektus, kad sudėtingi klausimai būtų sprendžiami sistemiškai ir nuosekliai.

• Priemonės platesnei Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrijai

Siūloma kurti ir stiprinti institucines struktūras, kurios aktyviai remtų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, bei formuoti akademinę aplinką, kurioje tarpdiscipliniškumas būtų skatinamas visais karjeros etapais. Taip pat raginama plačiai priimti CoARA (Coalition for Advancing Research Assessment ) susitarimą ir įgyvendinti jo principus, siekiant reformuoti mokslinių tyrimų vertinimą ir sudaryti paskatas tarpdisciplininiam darbui. Be to, rekomenduojama teikti bandomąsias dotacijas ankstyvosios stadijos tarpdisciplininėms idėjoms, kad komandos galėtų išbandyti bendradarbiavimo modelius prieš teikdamos paraiškas didesnio masto Europos programoms.

Apibendrinant, konferencijos dalyviai pabrėžė, kad žmogaus poreikiais grindžiamas ir vertybėmis paremtas požiūris turi tapti kertiniu principu formuojant Europos mokslinių tyrimų politiką. Tik sistemingai stiprinant socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmenį bus galima kurti tvarius, įtraukius ir visuomenės lūkesčius atitinkančius sprendimus Europos ateičiai.

Socialinių ir humanitarinių mokslų integravimo programoje „Europos horizontas“ klausimais konsultuoja NCP Gintauta Žemaitienė, tel. +370 608 90 645, el. p. gintauta.zemaitiene@lmt.lt.