Rugsėjo 22 d. daugiau nei 120 dalyvių iš 30 šalių susitiko nuotoliniame partnerių paieškos renginyje „Horizon Europe: Joining Forces via Living Labs for a Nature-Positive Future“. Jo tikslas buvo suburti būsimų „Europos horizonto“ projektų dalyvius, pasidalyti idėjomis ir geriau pažinti gyvųjų laboratorijų (angl. Living Labs) metodo taikymą.

Renginys suvienijo įvairių sričių bendruomenę – tyrėjus, politikos ekspertus, mažų ir vidutinių įmonių, nevyriausybinių organizacijų bei kitų institucijų atstovus. Prie šio renginio iniciatyvos ir įgyvendinimo prisidėjo kolegos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos.

Svarbiausia renginio dalis buvo skirta partnerių paieškai. 30 dalyvių iš Vokietijos, Graikijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Naujosios Zelandijos, Malaizijos, Norvegijos ir kitų šalių surengė trumpuosius prisistatymus (angl. pitch) apie savo projektų idėjas, siūlomas patirtis, kompetencijas, ekspertines sritis būsimiems „Europos horizonto“ projektams.

Partnerių paiešką papildė ekspertų patarimai ir įžvalgos apie tai, kaip gyvųjų laboratorijų metodas gali būti taikomas rengiant ir įgyvendinant „Europos horizonto“ projektus.

Richard Tavares, Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) projektų patarėjas, pristatė svarbiausius aspektus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį planuojant gyvąsias laboratorijas 2027 m. „Europos horizonto“ kvietimų projektuose: kas daro gyvąsias laboratorijas patikimas, kaip svarbu parodyti jų realų įveiklinimą, kokių klaidų vengti ruošiant paraiškas.

Apie tai, kaip gyvoji laboratorija atrodo jau įgyvendinamame projekte, kalbėjo dr. Mikko Jokinen iš Suomijos gamtos išteklių instituto. Remdamasis „Europos horizonto“ projekto ALFAwetlands patirtimi, jis pasidalijo praktinėmis pamokomis: nuo gyvosios laboratorijos įkūrimo iki kasdienio darbo joje, įskaitant įvairių rizikų numatymą.

Savo patirtimi taip pat dalijosi dr. Rita Lankauskienė iš Lietuvos socialinių mokslų centro. Pranešime „Living Labs in Action: Bridging Methodological Approaches and Practical Solutions“ ji parodė, kaip gyvųjų laboratorijų metodai ir teoriniai principai pritaikomi sprendžiant praktinius iššūkius.

Daugiau nei 120 dalyvių, 30 šalių ir 30 prisistatymų – šie skaičiai geriausiai atspindi renginio mastą. Tikimasi, kad užmegzti nauji kontaktai, pasidalytos idėjos ir pokalbiai taps naujų tarptautinių partnerysčių ir bendrų „Europos horizonto“ projektų pradžia.

Renginio organizatoriai:

• Lietuvos mokslo tarybos (LMT) mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuras Briuselyje (LINO)
• Lietuvos mokslo tarybos nacionaliniai kontaktiniai atstovai (NCP)
• Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo institutas (LSMC EKVI)
• Suomijos mokslinių tyrimų taryba
• Latvijos mokslo taryba
• Estijos mokslo taryba
• Švedijos inovacijų agentūra („Vinnova“)
• Europos kaimo plėtros tinklas (ERDN)
• Nacionalinis gyvųjų laboratorijų tinklas (LLLNet)

Informaciją parengė:

Živilė Grabauskė
Mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje (LINO) politikos analitikė
Tel. +370 671 15 624
El. p. zivile.grabauske@lmt.lt

Lina Liepytė
Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka I Misija: Europos dirvožemio būklės gerinimas
Misija: Europos dirvožemio būklės gerinimas
Tel. +370 675 69 697
El. p. lina.liepyte@lmt.lt