Lapkričio 15 d. Europos Parlamento biure Lietuvoje surengta konferencija „Naujojo Europos politinio sezono pradžia“. Konferencijoje pristatyti pagrindiniai naujai išrinkto Europos Parlamento prioritetai (saugumas ir biurokratizmo mažinimas), diskutuota apie Europos Parlamento vaidmenį, skiriant Europos Komisiją, bei aptartos dvi svarbios ataskaitos: Mario Draghi apie Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą ir Enrico Letta – apie vieningą rinką bei tvarų ES vystymąsi.

Nors dauguma konferencijoje gvildentų klausimų yra orientuoti į praktines problemas, administracinę struktūrą, socialinį teisingumą ir ekonomikos konkurencingumą, visgi kai kurie aspektai susiję su mokslo ir inovacijų politika, ypač kalbant apie švietimą ir socialines investicijas.

Mokslo ir inovacijų politika yra investicija į ateitį

• Investicijos, o ne išlaidos: viena iš pagrindinių įžvalgų yra ta, kad mokslo, tyrimų ir inovacijų sektorius neturėtų būti vertinamas kaip „išlaidos“, o kaip ilgalaikės investicijos, kurios sugrįžta su dideliu ekonominiu ir socialiniu poveikiu. Diskusijos dalyviai teigė, kad investicijos į mokslą ir technologijas ne tik kuria naujas žinias, bet ir prisideda prie darbo vietų kūrimo, inovacijų skatinimo ir konkurencingumo gerinimo visose ekonomikos srityse. Tai ypač svarbu, nes ekonominio augimo ir socialinės gerovės užtikrinimas tiesiogiai priklauso nuo investicijų į šias sritis.
• Naujos paradigmos reikalingumas: teigta, kad visuomenė ir politinių sprendimų priėmėjai turi pradėti kitaip žvelgti į mokslo ir inovacijų politiką. Mokslas ir tyrimai turi būti matomi ne kaip „išlaidos“, bet kaip ilgalaikė strategija, kuri duoda ekonominę ir socialinę grąžą.

Socialinis teisingumas ir ekonominis konkurencingumas

• Būtinybė suderinti konkurencingumą ir socialinį teisingumą: konferencijoje akcentuota, kad mokslo ir inovacijų politika turi būti susijusi su socialiniu teisingumu ir siekiu mažinti nelygybę. Tai apima klausimą, kaip užtikrinti, kad inovacijos ir mokslas ne tik skatintų ekonominį augimą, bet ir mažintų socialinę atskirtį. Pabrėžiama, kad ekonomikos konkurencingumo didinimas neturėtų būti pasiekiamas tik verslo pelno sąskaita, o turi būti atsižvelgiama į darbo sąlygas, socialinį dialogą ir teisingumą.
• Socialinis kontraktas ir gerovės valstybė: ypač svarbu, kad mokslo ir inovacijų politika būtų susijusi su gerovės valstybės kūrimo principais. Tai apima socialinio kontrakto idėją, kurioje mokslo pasiekimai ir inovacijos naudojamos ne tik ekonominiams tikslams pasiekti, bet ir gerovės valstybės užtikrinimui, mažinant socialinę atskirtį.

ES institucijos ir sprendimų priėmimo procesai

• ES biudžetas ir politinė krizė: diskusijoje taip pat buvo paliestos ES institucijų veikimo problemos, kurios gali daryti įtaką mokslo ir inovacijų politikai. Kalbama apie biudžeto valdymo sunkumus ir politines problemas, kurios gali trukdyti įgyvendinti ilgalaikes mokslo politikos strategijas.
• Institucinis koordinavimas ir reforma: pabrėžiama būtinybė atlikti ES institucijų reformą ir užtikrinti geresnį koordinavimą tarp skirtingų institucijų ir valstybių narių, kad būtų galima efektyviai įgyvendinti mokslo ir inovacijų strategijas visoje ES. Tai ypač svarbu siekiant įgyvendinti Europos ekonomikos ir socialinius tikslus, o ne tik techninius ar administracinius.

Mokslo politikos integravimas su ekonomikos ir socialiniais tikslais

• Inovacijos kaip priemonė spręsti ekonominius ir socialinius iššūkius: konferencijoje pabrėžta, jog inovacijos ir mokslo pasiekimai turi būti integruoti į platesnį ekonomikos ir socialinių problemų sprendimo kontekstą. Tai apima šiuolaikinės ekonomikos iššūkius, tokius kaip darbo jėgos pokyčiai, atlyginimų skirtumai ir nelygybė, taip pat aplinkos apsaugą ir tvarumą.
• Technologijų poveikis socialinei sanglaudai: mokslo ir inovacijų politika turi prisidėti prie socialinės sanglaudos, užtikrindama, kad technologijos ir inovacijos nebūtų naudojamos tik siekiant pelno ar ekonominio augimo, bet ir būtų naudingos visai visuomenei, įskaitant mažiau pasiturinčias grupes ir regionus. Tai gali būti pasiekta investuojant į švietimą, socialinį dialogą ir bendruomenių stiprinimą.

Apibendrinant, mokslo ir inovacijų politika turi būti vertinama kaip ilgalaikė investicija. Tai yra esminis diskusijos akcentas, nes inovacijos gali kurti tiek ekonominę, tiek socialinę grąžą. Socialinis teisingumas ir konkurencingumas turi būti suderinti, kad inovacijos būtų naudingos visai visuomenei, o ne tik ekonominiams atskirų visuomeninių grupių interesams. Politinių ir administracinių iššūkių sprendimas ES yra būtinas, kad mokslo politika galėtų būti veiksmingai įgyvendinta ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos ir socialinės gerovės augimo.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir įžvalgomis dalijosi Europos Parlamento nariai: Vytenis Povilas Andriukaitis (Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija) ir Virginijus Sinkevičius (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas), Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Europos Parlamento biuro vadovė Daiva Jakaitė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Seimo narė Inga Ruginienė bei ekonomistas-sociologas prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Renginį moderavo prof. dr. Mindaugas Jurkynas.