Rugsėjo 16–17 d. Briuselyje vyko Europos Komisijos (EK) kasmetinis renginys „European Research and Innovation Days“, suburiantis politikos formuotojus, mokslininkus ir inovatorius. Renginys, kuriame dalyvavo virš 3 000 dalyvių, vyko itin svarbiu metu – diskusijų dėl kito ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir pagrindinių politikos dokumentų rengimo kontekste.

Per dvi dienas ir daugiau nei 20 sesijų programa nagrinėjo Europos konkurencingumo bei pramonės lyderystės klausimus, tarp jų – Europos gyvybės mokslus, dirbtinį intelektą (DI) moksle, finansavimą Europos konkurencingumui skatinti, dvigubos paskirties mokslinius tyrimus ir inovacijas, Europos lyderystę mokslo atradimuose, rytojaus miestus ir daugelį kitų temų.

Renginio pradžioje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pagrindiniame pranešime pabrėžė inovacijų ir mokslinių tyrimų svarbą Europos konkurencingumui bei ilgalaikiam augimui. Ji akcentavo būtinybę sutelkti ES pajėgas klimato kaitos, skaitmenizacijos ir sveikatos iššūkių sprendimui, skatinti startuolius, talentų pritraukimą ir užtikrinti, kad Europa išliktų pasaulinės mokslo pažangos priešakyje. Cituodama neseniai girdėtą mokslininko mintį, kad mokslas daro ne tai, kas neįmanoma, bet tai, kas neįsivaizduojama, EK pirmininkė kvietė suvienyti pajėgas, dirbti kartu ir ieškoti būdų pritraukti bei išlaikyti talentus, telkti finansavimą ir pašalinti kliūtis plėtrai – kad šiandienos idėjos virstų rytojaus Europos pramone.

Už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga komisarė Ekaterina Zaharieva savo įžanginėje kalboje akcentavo Europos startuolių ir inovacijų ekosistemos stiprinimą, pabrėžė finansavimo, bendradarbiavimo tarp mokslinių tyrimų institucijų ir pramonės bei politikos sprendimų svarbą inovacijų skatinimui. Taip pat pristatė konkrečias iniciatyvas, skirtas jaunųjų įmonių augimui ir Europos lyderystės stiprinimui inovacijų srityje.

Svarbi renginio tema buvo politikos ir mokslo jungtis bei mokslinių tyrimų poveikis visuomenei. Diskusijų dalyviai sutiko, kad reikėtų labiau struktūruoti mokslininkų atstovavimą politikoje ir neapsiriboti tik stebėtojų ar patarėjų vaidmeniu. Reikalingos mokslo diplomatijos gairės, kad ši veikla būtų koordinuojama ir nuosekliai siektų realaus poveikio.

Diskusijų metu buvo pristatytos įžvalgos apie investicijas į startuolių plėtrą, galimybes ir kliūtis, siekiant, kad inovatyvios Europos įmonės ne tik įsitvirtintų vidaus rinkoje, bet ir taptų pasauliniais lyderiais. Buvo aptarta rizikos kapitalo prieiga, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės bei Europos finansinių priemonių vaidmuo skatinant konkurencingumą. Diskusijose apie dvigubos paskirties mokslinius tyrimus ir inovacijas pabrėžta jų reikšmė Europos saugumui bei būtinybė subalansuoti inovacijų plėtrą su etikos, atsakomybės ir tarptautinių įsipareigojimų laikymusi, sprendžiant ir įgyvendinimo klausimus, tokius kaip pirkimai.

Aktualus klausimas įvairiuose Europos renginiuose yra Europos lyderystės išlaikymas mokslo pažangos srityje. Diskutuota apie talentų pritraukimą ir išlaikymą (įskaitant programą „Choose Europe“, skirtą pritraukti pasaulio mokslininkus į Europą), mokslinių tyrimų infrastruktūrų stiprinimą bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Pabrėžta, kad investicijos į aukščiausio lygio mokslą tiesiogiai lemia Europos inovacijų potencialą.

Ne kartą nuskambėjo mintis, kad Europa turi didelį privalumą lyginant su kitais pasaulio kontinentais – tai aukšta gyvenimo kokybė. Šis privalumas gali būti ypač reikšmingas svarstantiems rinktis Europą gyvenimui ir darbui. Europos miestų tvarumas, skaitmenizavimas ir inovacijomis grįsta urbanistinė aplinka, kuriose vystosi išmanioji infrastruktūra, žaliosios technologijos bei DI sprendimai, gali sėkmingai derinti gyventojų gyvenimo kokybės, socialinės atsakomybės ir konkurencingumo kūrimą.

Įkvepiantį pranešimą konferencijoje skaitė mokslo komunikatorė Liusė Hokins (Lucy Hawkins), Čarlzo Hokinso (Charles Hawkins) dukra. Ji pabrėžė, kaip svarbu nuo mažų dienų kalbėti apie mokslą su vaikais, plėsti jų supratimą apie mokslą, skatinti smalsumą siekti naujų, nepažintų ir neįsivaizduojamų dalykų bei spręsti aktualiausias šiandienos problemas. Pandemijos metu bendradarbiaudama su mokslininkais ir mokytojais, ji parengė atviros prieigos mokomąją medžiagą apie vakcinas, kuri parodė, koks paklausus mokslinis turinys gali būti visuomenėje, ypač tarp vaikų.

Konferencijoje veikė tinklaveikos erdvė, kurioje dalyviai, iš anksto registravęsi internetinėje partnerių paieškos platformoje B2match, galėjo planuoti dvišalius susitikimus. Viso renginio metu ši erdvė buvo pilna norinčiųjų susitikti ir aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Parodų erdvėje buvo galima susipažinti su įdomiais įvairių mokslų sričių, skaitmenizavimo ir tarpdisciplininių projektų rezultatais, taip pat su EK siūlomomis paslaugomis, tarp jų – mobiliojo telefono programėle „EU Funding & Me“, skirta patogiai rasti visas finansuojamas programas vienoje vietoje telefone, programa „Choose Europe“ ir kitomis.

Taip pat veikė trumpų pristatymų erdvė, kurioje buvo pristatyta kampanija ResearchMatters. Ši iniciatyva siekia suvienyti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenę, didinti informuotumą apie mokslinių tyrimų svarbą, formuojant mūsų ateitį bei sprendžiant pasaulines problemas, skatinti didesnes investicijas į mokslą ir inovacijas. Į kampaniją įsitraukė daugiau nei 80 universitetų, Europos universitetų asociacija (EUA), mokslinių tyrimų organizacijos, finansavimo agentūros, pramonės partneriai ir komunikacijos specialistai iš visos Europos. Visus besidominčius kvietė prisijungti prie iniciatyvos.

Renginio dalyviai gavo atminimo dovanas – firminius „Mokslo ir inovacijų dienų“ krepšelius. Be specialiai šiems metams pagamintų, dalis krepšelių buvo persiūti iš 2019 m. vykusio renginio dienų, siekiant sumažinti atliekų kiekį ir pratęsti medžiagų naudojimą.

Dalyviai pasisėmė naujų idėjų, užmezgė kontaktų ir stiprino ryšius su kolegomis Europoje bei už jos ribų. Negalėjusieji atvykti gali rasti vykusias sesijas renginio interneto svetainėje.