Europos Komisija paskelbė Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) veiklos ir programos „Europos horizontas“ 2024 m. stebėsenos ataskaitą.

Per pastaruosius keturis dešimtmečius ES parodė tvirtą įsipareigojimą skatinti pažangą mokslo srityje ir ekonomikos augimą ir skyrė MTI daugiau kaip 280 mlrd. eurų lėšų. Šių pastangų rezultatas – daugiau kaip 120 000 dotacijų apytikriai 75 000 paramos gavėjų. Daugiau kaip 30 geriausių ES finansuojamų tyrėjų už savo darbą pelnė Nobelio premijas.

Įgyvendinant 2024 m. Europos semestrą, daugiausia dėmesio skirta konkurencingumui, be kita ko, pripažįstant prastesnę ES padėtį investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas srityje, palyginti su kitomis didžiosiomis ekonomikomis, ir tai, kad iššūkis pasiekti 3 proc. BVP tikslą dar neįveiktas. MTI buvo plačiai aptariami visoms valstybėms narėms skirtose šalies ataskaitose, o Čekijai, Kroatijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Prancūzijai ir Slovėnijai pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl MTI.

Vis dėlto, remdamasi ankstesniais laimėjimais ir atsižvelgdama į naujausius pokyčius, pavyzdžiui, pasaulinio saugumo iššūkius ar dirbtinio intelekto plitimą, ES toliau naudosis savo pranašumais MTI srityje, kad užsitikrintų pasaulinį konkurencinį pranašumą.

„Europos horizontas“: 2024 m. svarbiausi aspektai ir nauji elementai

Europos Komisija atnaujino „Europos horizonto“ 2023–2024 m. darbo programą. Siekiant, kad programa taptų atviresnė ir pagal ją būtų remiami ankstyvosios karjeros tyrėjai, parengtas eksperimentinių veiksmų rinkinys. Inicijuotos trys temos pagal Naujojo europinio bauhauzo (NEB) kryptį. 2025 m. kvietimai užtikrins tęstinumą tokioms programoms kaip Marie Skłodowskos-Curie veiksmai (MSCA), Teaming for Excellence ir EMTE stipendijos.

Programa toliau remia Ukrainą – 12 miestų įsitraukė į klimato neutralumo iniciatyvą „SUN4Ukraine“, papildytas „MSCA4Ukraine“ biudžetas (10 mln. eurų), Kyjive pradėjo veikti Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) bendruomenės RIS centras. Ukraina taip pat aktyviai dalyvavo MTI veiklose Juodosios jūros regione.

2024 m. programoje dalyvaujančių asocijuotųjų šalių skaičius išaugo iki 19 – prisijungė Jungtinė Karalystė, Kanada. Derybos su Korėjos Respublika iš Šveicarija baigtos, o su Japonija, Singapūrų ir Egiptu pradėtos oficialios derybos. Bendras asocijuotųjų šalių veiklos įnašas 2024 m. iš viso sudarė 2,8 mlrd. eurų, jame dalyvavo beveik 100 00 dalyvių.

Finansuoti projektai

Pagal „Europos horizonto“ pagrindines ir kitas darbo programas iki 2024 m. paskelbti 656 kvietimai teikti paraiškas iš viso apėmė 2 534 mokslinių tyrimų temas, kurioms skirtas 59,4 mlrd. eurų biudžetas.

Susidomėjimas programa išliko didelis – 2021–2024 m. laikotarpiu pateikti 88 803 reikalavimus atitinkantys projektai. Iki 2025 m. sausio mėn. finansuoti buvo atrinkti 14 592 projektai, jiems skirtas bendras biudžetas – 43 mlrd. eurų, o jų sėkmės rodiklis siekė 16,4 proc.

Iki 2024 m. pabaigos, skirtos 15 148 dotacijos, kurių bendra suma – 43,2 mlrd. eurų. Vidutinė dotacijų suma – 2,9 mln. eurų. Vidutinė ES finansavimo suma, skirta vieno gavėjo dotacijoms (45 proc. dotacijų), yra maždaug 1,2 mln. eurų, o kolektyvinėms dotacijoms (55 proc. dotacijų) – maždaug 4,2 mln. eurų.

Duomenys apie pareiškėjus

Per pirmuosius ketverius programos metus pasirašytuose projektuose dalyvavo 28 136 individualūs dalyviai iš 171 skirtingos šalies, iš kurių 35,8 proc. dalyvių yra iš MVĮ. Kiekvienas dalyvis dalyvauja vidutiniškai 3,6 projekto. Beveik 82 proc. reikalavimus atitinkančių paraiškų pateikė dalyviai iš valstybių narių. Iš viso valstybėms narėms skirta 39,5 mlrd. eurų, arba 91,3 proc., lėšų.

Daugiausia dalyvių yra iš aukštojo mokslo įstaigų (34 proc.), kurios gauna didžiausią finansinį įnašą (15 mlrd. eurų). Privačiojo sektoriaus subjektai ir mokslinių tyrimų organizacijos sudaro atitinkamai 30,7 proc. ir 21,9 proc. visų dalyvių ir gauna po panašaus dydžio įnašą (11,9 mlrd. eurų).

Taip pat toliau didėja naujų programos dalyvių skaičius. Nauji dalyviai sudaro 51,1 proc. visų dalyvių, palyginti su 47 proc. prieš metus. Vis dėlto jų dalyvavimo lygis (t. y. vidutinis projektų, prie kurių prisijungė kiekvienas dalyvis, skaičius) tebėra žemas, palyginti su senbuviais (1,25, palyginti su 6). Daugiausiai naujų dalyvių yra iš privačiojo sektoriaus, visų pirma iš MVĮ, ir jiems iki šiol skirta 11,6 proc. visų „Europos horizonto“ lėšų.

Dėmesys Europos partnerystės susitarimams

2025 m. sausio mėn. nustatyta 50 Europos partnerystės susitarimų, dar dešimt paskelbta antrajame 2025–2027 m. strateginiame plane, iš jų trys dar nepasirašyti.

Su 10 veiklą vykdančių bendrųjų įmonių buvo pasirašyta 530 dotacijų, kurių bendra vertė – 4,8 mlrd. eurų. Jų veikloje dalyvauja 4 281 organizacija (įtraukta į 9 186 projektus); du trečdaliai jų – privačios bendrovės. Iš jų 44 proc. – MVĮ. 81 proc. ES lėšų skiriama veiklai, kuria remiama skaitmeninė pertvarka ir su klimato kaita susijusi pertvarka. 

Pagal programą „Europos horizontas“ 4 mlrd. eurų skirta 11-ai bendrai programuojamų partnerystės susitarimų: suteiktos 589 dotacijos 4 753 atskiroms organizacijoms, iš kurių trečdalis buvo MVĮ.

Kalbant apie bendrai finansuojamus partnerystės susitarimus, su 14 paramos gavėjų konsorciumų pasirašyti susitarimai dėl dotacijų pagal II ramstį ir su vienu konsorciumu – pagal III veiklos ramstį, o jų bendra vertė – 1,17 mlrd. eurų.

EIT ir ES misijos

2024 m. EIT programose dalyvavę studentai įsteigė 82 startuolius, o vykdant EIT inovacijų projektus įsteigta 112 startuolių. Be to, pagal Giliųjų technologijų specialistų iniciatyvą 388 partneriai įsipareigojo iki 2025 m. surengti mokymus daugiau kaip 1 milijonui asmenų, o iki 2024 m. mokymuose dalyvavo daugiau kaip 900 000 asmenų. Be to, Europos Komisija patvirtino, kad bus įsteigta nauja EIT ŽIB, susijusi su vandens, jūrų ir jūrininkystės sektoriais ir ekosistemomis.

Iki 2024 m. pabaigos buvo paskelbti 54 kvietimai pagal ES misijų darbo programas. Iš viso gauti 862 reikalavimus atitinkantys projektai. Pasirašytos 236 dotacijų sutartys, kurių bendra suma – 1 841 mln. eurų, paskirstyta taip:

Ataskaitoje išskirti pagrindiniai rezultatai, pasiekti įgyvendinant ES misijų tikslus, įskaitant Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje organizuotus renginius, kurie pasiekė beveik 11 milijonus žmonių – taip didinant informuotumą apie vėžio prevenciją ir atrankinę patikrą.

Visą Europos Komisijos ataskaitą rasite oficialioje svetainėje.