2024 m. sausio 23-24 d. Briuselyje įvyko 16-toji Europos kosmoso konferencija, kurios metu apžvelgti įvairūs iššūkiai ir grėsmės, kylančios Europos saugumo erdvei. Šie metai, t. y. 2024-ieji, bus projekcijos metai, formuojant Europos Sąjungos (ES) kosmoso politiką per ateinančius 5-10 metų. Konferencijoje aptartos prioritetinės kryptys, formuojant bendrąją kosmoso politiką Europoje artimiausiu metu.

Pirma, siekiama sukurti ES bendrąją kosmoso rinką. Tai yra pagrindinis būsimas ES kosmoso politikos tikslas. ES kosmoso įstatyme bus nustatytos bendros su kosmoso veikla susijusios taisyklės, daugiausia dėmesio skiriant 3 aspektams: saugumui, atsparumui ir tvarumui bei inovacijų skatinimui. Šis įstatymas sustiprins Europos pozicijas kosmoso srityje.

Antra, bus siekiama susigrąžinti prieigą prie laisvos erdvės. Europa prarado nepriklausomą prieigą prie kosmoso, todėl iškilo pavojus suvereniam „Galileo“, „Copernicus“ ir IRIS² dislokavimui. Europos Komisija yra pasirengusi vadovauti ir prisiimti atsakomybę, pertvarkant Europos paleidimo priemonių politiką pagal 3 pagrindines ašis:

• Pirmasis Europos institucinis paleidimo paslaugų poreikis iš ES, ESA, valstybių narių (įskaitant gynybos ministerijas). Didesnis skaidrumas leis visoms valdžios institucijoms veikti kaip pagrindines klientes, skatinančias naujus Europos subjektus siūlyti savo paslaugas.
• Antrasis ramstis susijęs su paleidimo paslaugų naujovių skatinimu, kuriam bus skiriama 50 mln. eurų.
• Trečiasis ramstis – investicijos į ypatingos svarbos antžemines infrastruktūras, kurios turės būti modernizuotos. Bus sukurta internetinė platforma, siekiant pagerinti prieigą prie naujų kosminio transporto sprendimų bandymų įrenginių.

Taip pat ne mažiau svarbus dalykas – dabartinis valdymo modelis turės būti pakeistas ir pritaikytas pagal paskirtį, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę ir konkurencinę aplinką.

Trečiasis prioritetas – ES kosminių sistemų apsauga, naudojant naujus pajėgumus. Siekiant apsaugoti kosmoso sistemas ir padidinti jų atsparumą, turės atsirasti galimybė stebėti infrastruktūrą ir geriau aptikti galimas grėsmes kosmose, siekiant užtikrinti savalaikį atsaką.

Būsimoje ES kosmoso programoje numatoma palaipsniui plėtoti Europos supratimo apie kosmosą sistemą, skirtą apsaugoti ES infrastruktūrą ir stebėti grėsmes kaip ketvirtąją kosmoso infrastruktūrą. Bus sukurtas bendras autonominis tinklas, susiejantis atitinkamus nacionalinius ir Europos išteklius, kad būtų užtikrintas bendras saugumas kosmose. Operacijos ir paslaugos kosmose, pvz., objektų aptarnavimas, surinkimas, gamyba ir transportavimas erdvėje, yra ir bus labai svarbūs ES kosmoso infrastruktūros atsparumui ir saugumui.

Ketvirtasis prioritetas – erdvės gynybinė dimensija. Pritarta, kad visomis išgalėmis svarbu išnaudoti ES kosmoso programų potencialą gynybai, spartinti naujų paslaugų teikimą saugumui ir gynybai palaikyti. „Galileo“ viešoji reguliuojama paslauga jau išbandoma su vartotojais. IRIS² užtikrins saugų ryšį kariuomenei, palaikys kosmoso stebėjimą iš kosmoso.

Numatyta kurti ES vyriausybinę Žemės stebėjimo tarnybą. Šiais metais bus pradėtas bandomasis „Copernicus“ programos projektas, siekiantis išbandyti ir sukurti valdymą, kuriuo valstybės narės galės pasitikėti. Siekiant plėtoti naujas gynybos paslaugas, bus didinama sinergija su Europos gynybos fondo projektais.

Penktasis prioritetas – kosmoso komercializavimas. Siekiant apsaugoti ES bendrą kosmoso erdvę, siekiama užtikrinti komercinę ES pramonės rinką.

Stiprinant ES kosmoso erdvę ir saugumą iki šiol pasiekta reikšmingų rezultatų: 2023 m. buvo pradėta naudoti „Copernicus“ programos dinaminio pirkimo sistema su 9 pradedančiomis įmonėmis, siekiant, kad jie taptų komerciniais Žemės stebėjimo duomenų tiekėjais. Be to, nuo 2021 m. CASSINI parėmė daugiau nei 200 įmonių, kurios pritraukė 1 mlrd. eurų privačių investicijų. CASSINI suteikė prieigą prie institucinių sutarčių, pvz., „Copernicus“ ir IRIS². Taip pat CASSINI prisidėjo prie kuravimo ir pagalbos industrializacijos srityje, išbandant naujus kosminius krovinius.