Jau ketvirtus metus Europos Sąjungos (ES) misija „Vėžys“ finansuoja platų projektų portfelį, daugiausia dėmesio skiriant įvairiems vėžio tyrimų ir inovacijų aspektams, kuriais siekiama pagerinti supratimą apie vėžį, skatinti prevenciją ir ankstyvą diagnostiką, optimizuoti diagnozę ir gydymą bei pagerinti pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę.

2024 m. Lietuva aktyviai dalyvavo dvejose ES vėžio misijos iniciatyvose, skirtose vėžio prevencijai, ankstyvam atpažinimui ir visuomenės informuotumui didinti – „Autobusų kelio parodoje“ ir ES vėžio misijos organizuojamose fokus grupėse, skirtose surinkti piliečių nuomonę ir patirtį apie vėžio prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir patikrą. Šios iniciatyvos atspindi ES įsipareigojimą tobulinti vėžio tyrimus, gerinti pacientų priežiūrą ir skatinti bendradarbiavimą visoje Europoje, siekiant veiksmingiau kovoti su vėžiu, kartu pabrėžiant švietimo apie vėžio riziką ir prevenciją, prieinamos ir patikimos informacijos svarbą bei sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį, skleidžiant žinias nacionaliniu lygmeniu. Šių tikslinių grupių įžvalgos yra skirtos informuoti apie būsimas iniciatyvas ir pagerinti komunikacijos strategijas, susijusias su vėžio prevencija ir ankstyvu nustatymu.

2024 m. Lietuvos pareiškėjų dalyvavimas ES vėžio misijos kvietimuose buvo ypatingai sėkmingas – partnerių ir koordinatorių statusu mokslo ir studijų institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos bei verslo atstovai dalyvavo teikiant net 20 skirtingų paraiškų 5-iuose ES vėžio misijos kvietimuose. Net 10 projektų, kuriuose dalyvavo Lietuvos pareiškėjai, praėjo vertinamąjį slenkstį, 6 iš jų buvo atrinkti tarp laimėtojų, likusieji 4 įtraukti į rezervinį sąrašą. Lietuvos pareiškėjams skirti 2,7 mln. eurų padės užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangą kiaušidžių bei kasos vėžio ankstyvoje diagnostikoje, vaikų ir jaunimo vėžio gydyme. Dėka aktyvių nacionalinių pareiškėjų, Lietuva bus įtraukta kuriant Europos skaitmeninį vėžio informacinį portalą bei nacionalinių vėžio duomenų atstovų tinklą.

Tarp pareiškėjų sėkmingiausi išlieka vėžio srities korifėjai – Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). Taip pat šįkart tarp sėkmingiausių projektų yra ir pirmą kartą dalyvaujančiųjų ES vėžio misijoje – Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Valstybės duomenų agentūra.

Pasak KTU Skaitmeninės sveikatos priežiūros inovacijų tyrimų grupės vadovės prof. Astos Pundzienės, universitetas yra net dviejų projektų – LATE-AYA ir CANDLE – partneris. „LATE-AYA projekte, bendradarbiaudami su 19 partnerių iš 7 ES šalių, sieksime stiprinti ilgalaikę vėžiu sergančių paauglių ir jaunų suaugusiųjų sveikatą ir gerovę. Paaugliai ir jauni suaugę, išgyvenę vėžinius susirgimus susiduria su daug iššūkių, įskaitant komplikacijas ir psichikos sveikatos problemas. LATE-AYA projektas, dirbtinio intelekto pagalba kurdamas veikiančią nuotolinę pacientų stebėsenos platformą siekia padėti žmonėms, išgyvenusiems vėžinius susirgimus. Tokia platforma padeda stebėti vėlyvą ligos poveikį, pagerinti išgyvenusiųjų gyvenimo kokybę ir teikti personalizuotas intervencijas”, – dalijasi prof. A. Pundzienė.

„Projekto CANDLE tikslas yra sukurti Europos sveikatos duomenų mainų infrastruktūros koncepciją, įvardinti su tuo susijusias kliūtis ir aprūpinti mokslininkus įrankiais, leidžiančiais sklandžiai keistis duomenimis. Pertvarkydamas vėžio duomenų valdymą, CANDLE projektas kartu su 40 ES partnerių paspartins Europos kovos su vėžiu rezultatus – skatins mokslinius tyrimus, gerins priežiūrą ir galiausiai sumažins vėžinių susirgimų naštą. Taip pat kokybiški ir pilni duomenys įgalins kitų skaitmeninių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas progresą”, – teigia KTU Skaitmeninės sveikatos priežiūros inovacijų tyrimų grupės vadovė prof. Asta Pundzienė.

ES vėžio misijos NCP Laura Pėkienė pabrėžia, jog sėkmingas Lietuvos atstovų dalyvavimas projekte CANDLE yra labai svarbus pasiekimas nacionaliniu mastu. „Džiugu, jog KTU yra partneris viename iš didžiausių, visą Europą apjungiančiame konsorciume. Lietuvos indėlis, kuriant Europos sveikatos duomenų mainų infrastruktūrą bus apčiuopiamas nuo pat jos kūrimo stadijos pradžios. Labai svarbus šiam projektui buvo ir ankstesnės LR Vyriausybės Sveikatos apsaugos ministerijos palaikymas, be kurio KTU nebūtų galėjęs įsitraukti į šio projekto veiklas pilnateisio partnerio statusu. Šis projektas tai pat yra puikus mokslo institucijų pasitikėjimo NCP komanda pavyzdys, kai bendru darbu galima džiaugtis puikiais dalyvavimo „Europos horizonte“ rezultatais“, – teigia L. Pėkienė.

Aktyviai dalyvaudama ES vėžio misijos kvietimuose, Lietuva pademonstravo išties tvirtą įsipareigojimą vykdyti ES kovos su vėžiu planą, užtikrinti netolygumų mažinimą vėžio prevencijoje, diagnostikoje ir gydyme, taip pat gerinti pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę bei visuomenės informuotumą.

Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.