Per 35-erius metus nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva iš tautos, siekiančios susigrąžinti laisvę, virto mokslo inovacijų lydere. Šiandien Lietuvoje sukurtos technologijos pasiekia žvaigždes, keičia mūsų supratimą apie DNR ir yra naudojamos prestižiškiausiose pasaulio mokslinėse laboratorijose.

Genetikos revoliucija su CRISPR „genų žirklėmis“

Lietuva gali didžiuotis būdama viena iš CRISPR-Cas9 genų redagavimo technologijos pradininkių, nes šios srities pionieriumi laikomas profesorius Virginijus Šikšnys. Ši revoliucinė technika, vadinama „genų žirklėmis“, leidžia mokslininkams tiksliai keisti DNR sekas, atveriant kelią lėtinių ligų gydymui ar net išnykusių rūšių atkūrimui.

V. Šikšnys buvo vienas pirmųjų mokslininkų, kurie pademonstravo, kaip bakterijų Cas9 baltymas gali būti perprogramuotas genams karpyti ir klijuoti naujais būdais. Už šį proveržį jis buvo apdovanotas prestižine Kavli nanomokslo premija.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų komanda ir toliau tobulina šią technologiją, iškeldama Lietuvą tarp pasaulinių genetikos tyrimų lyderių. Neseniai publikuoti atradimai apima mažiau ištyrinėtus Cas baltymus, tokius kaip Cas10, bei naujus genų nutildymo mechanizmus.

Gyvybės mokslai – sparčiai augantis sektorius

Remdamasi akademinių tyrimų pagrindu, Lietuvos gyvybės mokslų pramonė demonstruoja įspūdingą augimą. Šiuo metu ji sudaro 2,7 proc. BVP, o iki 2030 m. ji pasieks 5 proc. Lietuva užima trečią vietą tarp EBPO šalių pagal investicijas į biotechnologijas.

Šios investicijos atsiperka su kaupu. 92 proc. Lietuvoje pagamintų farmacijos ir sveikatos priežiūros produktų eksportuojama į daugiau nei 100 pasaulio šalių. Sektoriaus ekosistemą sudaro 80 startuolių, dirbančių nuo AgTech iki dirbtinio intelekto sprendimų. Ryškiausias sektoriaus projektas yra „Bio City“, siekiantis 7 mlrd. eurų, kuris iki 2030 m. turėtų tapti vienu didžiausių biotechnologijų centru Europoje. Jis užims 10 futbolo aikščių plotą ir sukurs 2 000 darbo vietų.

Ultratrumpų impulsų lazeriai – šviesos valdymo revoliucija

Lietuvoje gaminami lazeriai naudojami tyrimų centruose visame pasaulyje, o 95 iš 100 geriausių pasaulio universitetų naudoja Lietuvos lazerių technologijas.

Svarbiausias proveržis šioje srityje yra optinio parametrinio chirped pulse stiprinimo (OPCPA) technologija, kurią sukūrė VU mokslininkai. Ji leidžia sustiprinti femtosekundinius šviesos impulsus iki petavatų galios. Šios inovacijos naudojamos CERN, NASA ir kitose pasaulio mokslo institucijose, taip pat pramonėje, IBM, Hitachi ir Toyota.

Palydovų inžinerija – Lietuvos žingsnis į kosmosą

Lietuva į kosmoso platybes žengė dar 2014 m., kai paleido pirmuosius savo palydovus LituanicaSAT-1 ir LitSat-1. Tais pačiais metais LituanicaSAT-1 komanda įkūrė „NanoAvionics“, kuri dabar yra pasaulinė nanosatelitų ir mikropalydovų technologijų lyderė, jau įvykdžiusi daugiau nei 120 misijų.

Nepaisant ribotos aerokosminės patirties, Lietuva įsitvirtino pasaulinėje kosmoso technologijų rinkoje, kurdama palydovus vyriausybėms, kosmoso agentūroms ir privačioms įmonėms JAV, JK, JAE, Prancūzijoje, Singapūre ir kitur.

Tarptautinė integracija – Lietuvos mokslininkų galimybės

Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslo programose. 2019 m. Lietuva prisijungė prie Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL), suteikdama tyrėjams prieigą prie naujausių technologijų ir bendradarbiavimo galimybių.

Lietuvos kosmoso ambicijos dar labiau sustiprėjo 2021 m., kai šalis tapo Europos kosmoso agentūros (ESA) asocijuotąja nare, atveriančia naujas galimybes tiek mokslininkams, tiek verslui.

2018 m. Lietuva tapo pirmąja Baltijos valstybe, gavusia asocijuotą narystę CERN, didžiausiame pasaulio branduolinės ir dalelių fizikos centre. Tai leido įsteigti CERN verslo inkubatorius Vilniuje ir Kaune, kur Lietuvos verslininkai gali komercializuoti CERN technologijas.

Lietuvos mokslo pasiekimai per Nepriklausomybės 35-erius metus liudija apie tautą, kurios laisvė atvėrė kelią neįtikėtinoms inovacijoms. Mokslinė kompetencija neturi sienų, o Lietuvos ryškiausi pasiekimai dar tik laukia ateityje.

Pexels.com nuotr.