Lietuvos energetikos institutas (LEI) yra viena svarbiausių mokslo institucijų, aktyviai dalyvaujanti programos „Europos horizontas“ projektuose. LEI yra pateikęs 16 paraiškų, iš kurių 4 buvo finansuotos. Dar įspūdingesnis yra faktas, kad 3 paraiškos buvo teikiamos kaip koordinatoriaus, o viena jų tapo sėkminga – tai projektas „Tvari stiklo pramonė su adaptyvia kuro technologija“ (angl. Sustainable Glass Industry with Fuel-Flexible Technology, (GIFFT)), kuriuo siekiama tobulinti ir plėsti tvarias energijos technologijas transporto sektoriaus srityje.

Pasak LEI Degimo procesų laboratorijos vadovo dr. Nerijaus Striūgo, šis pasiekimas yra reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos kontekste. „Projekto GIFFT sėkmė rodo, kad Lietuvos mokslas yra konkurencingas tarptautinėje arenoje. Kaip koordinatoriai, mes įdėjome daug pastangų, kad suburtume stiprią partnerystę ir sukurtume realų poveikį turinčius sprendimus,“ – pažymi dr. N. Striūgas.

Taip pat GIFFT projektas padeda vystyti technologijas, kurios prisideda prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei didina Lietuvos tarptautinį matomumą inovacijų srityje.

Suburta stipri komanda

Kaip projekto koordinatorius, LEI subūrė stiprią tarptautinių partnerių komandą, apimančią tiek akademinę bendruomenę, tiek verslo sektorių. Pagrindiniai šio projekto partneriai:

• Miuncheno technikos universitetas (Vokietija) – technologinių inovacijų ir jų plėtros lyderis Europoje;
• Čalmerso technikos universitetas (Švedija) – ekspertai tvarių energijos sistemų srityje;
• Šefildo Halam Universitetas (Jungtinė Karalystė) – pasaulyje pirmaujantis taikomųjų mokslų universitetas.
• SCHOTT AG (Vokietija) – pasaulinė stiklo gamybos lyderė;
• PlasmaAir AG (Vokietija) – plazminių technologijų įmonė;
• WIP Atsinaujinančioji energija (Vokietija) – energetikos konsultacijų bendrovė, siekianti palengvinti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos.

Taip pat projektas turi partnerius Lietuvoje: stiklo gamybos įmonę AB „Panevėžio stiklas“ bei Vytauto Didžiojo universitetą, kurie prisideda prie praktinių ir  techno-ekonominių sprendimų diegimo ir pagrįstumo bei poveikio aplinkai analizės.

LEI vaidmuo ir iššūkiai projekte

Būdamas GIFFT koordinatoriumi, LEI prisiėmė atsakomybę už projekto strateginį valdymą, partnerystės koordinavimą bei techninių sprendimų plėtrą. LEI mokslininkai: dr. Nerijus Striūgas, dr. Raminta Skvorčinskienė ir dr. Andrius Tamošiūnas vadovauja darbo grupėms, kuriančioms naujas šilumos energijos generavimo technologijas, technologinių procesų elektrifikavimo sprendimus bei optimizuoja energijos sąnaudas energijai imliose pramonės šakose.

LEI Degimo procesų laboratorijos vadovas dr. Nerijus Striūgas pasakoja, kad šio projekto istorija prasidėjo dar programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu.

„Tai yra ilgo, nuoseklaus darbo ir didelių pastangų sėkmės istorija, kuri prasidėjo dar programos H2020 laikotarpiu, kai 2020 m. LEI komandai per kelis pakartojimus pavyko laimėti ir koordinuoti Europos Komisijos „Twinning“ priemonės projektą „TweanPeaks“. Šio projekto tikslas buvo užmegzti bendradarbiavimą su vedančiomis mokslinėmis institucijomis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, siekiant padidinti LEI ir VDU mokslinę kompetenciją, pajėgumus ir tarptautinę reputaciją pažangiųjų atliekų dujinimo technologijų srityje. Tai šio projekto pasekoje buvo pateikta eilė bendrų paraiškų dotacijoms gauti, kurių viena iš jų GIFFT buvo sėkmingai įvertinta ir jai skirtas finansavimas“, – sako dr. N. Striūgas.

Paklausus apie iššūkius, kylančius projekte, mokslininkas įvardija pastangas suvienyti komandą. „Kas buvo sunkiausiai galėsiu detaliau atsakyti po projekto pabaigos. Tačiau, praėjus beveik 1,5 metams po projekto starto, galiu teigti, kad kol kas sunkiausia buvo išjudinti visą komandą, užduoti tinkamą projekto vykdymo toną, kad visos devynios atskirų, tarptautinių institucinių komandos po laimėjimo euforijos pradėtų realius darbus vieno bendro tikslo link.“

LEI sėkmė „Europos horizonte“

LEI dalyvavimo programoje „Europos horizontas“ rezultatai rodo institucijos profesionalumą ir gebėjimą prisitaikyti prie aukštų tarptautinių standartų. Iš 16 pateiktų paraiškų, net 4 buvo finansuotos, o sėkmės rodiklis siekia 25 proc. Tai reikšmingai aukštesnis rezultatas nei Europos vidurkis (12–14 proc.). Be to, LEI tapo vieno projekto koordinatoriumi – tai didelis pasiekimas Lietuvos mokslo ir inovacijų srityje.

LEI kviečia tiek mokslo, tiek verslo partnerius jungtis prie naujų projektų, kurie prisidėtų prie tvarios energetikos ir transporto ateities kūrimo. LEI sėkmė programoje „Europos horizontas“ įkvepia ir kitus Lietuvos mokslinius centrus bei pramonės dalyvius, tokius kaip AB „Panevėžio stiklas“, domėtis inovacijomis ir aktyviai siekti tvarumo tikslų bei tarptautinių aukštumų.

Nuotraukos Lietuvos energetikos instituto.

Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.