Ar galite įsivaizduoti dėvimą prietaisą, kuris be gydytojo įsikišimo galėtų perspėti apie gyvybei pavojingą ligą? Būtent tokį tikslą kelia tarptautinis projektas ThrombUS+, kuriame, tarp 18 partnerių iš Europos ir JAV, dalyvauja ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Universiteto komandai vadovauja prof. dr. Andrius Macas.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2024 m. pradžioje pagal „Europos horizonto“ programos 1 veiksmų grupę „Sveikata“. Jo biudžetas siekia 9,5 mln. eurų, o ambicija – išties įspūdinga: sukurti dėvimą įrenginį, kuris padėtų laiku aptikti giliųjų venų trombozę (GVT) – ligą, dažnai vystomą tyliai, be aiškių simptomų, bet galinčią baigtis mirtimi.

Giliųjų venų trombozė (GVT) – tai kraujo krešulių susidarymas giliosiose, dažniausiai apatinių galūnių, venose. Dėl jų sutrinka kraujotaka, o maždaug pusei pacientų susidaręs krešulys nutrūksta ir nukeliauja į plaučius, sukeldamas plaučių emboliją – gyvybei pavojingą būklę.

Daugeliu atvejų žmonės nejaučia jokių simptomų, todėl liga dažnai diagnozuojama per vėlai. Ypač sudėtinga tai, kad iki dviejų trečdalių atvejų GVT nepasireiškia jokiais aiškiais požymiais. Laiku nediagnozuota, ji kelia rimtą pavojų paciento sveikatai ir gyvybei.

Projekto tikslas – sukurti išmanų, ant kūno nešiojamą prietaisą, kuris galėtų realiu laiku stebėti kraujagyslių būklę ir įspėti apie pavojų. Naudojant ultragarso, bioimpedanso (žmogaus kūno elektrinės varžos) ir šviesos atspindžio jutiklius bei dirbtinį intelektą, prietaisas gebės savarankiškai analizuoti riziką ir laiku aptikti trombozės požymius.

Be to, įrenginys atliks ir audinių suspaudimo testus, padedančius dar tiksliau identifikuoti trombozę. Dirbtinio intelekto algoritmai bus mokomi naudojant duomenis iš trijų didelės apimties klinikinių tyrimų, todėl sistema veiks greitai, patikimai ir be nuolatinės gydytojo priežiūros.

42 mėnesius truksiantis projektas siekia sumažinti gydytojų darbo krūvį, padidinti pacientų saugumą ir atverti naujas galimybes skaitmeninei sveikatos priežiūrai. Pirmieji bandymai vyks realiose klinikinėse situacijose – sprendimas bus praktiškai išbandomas dar iki galutinio produkto sukūrimo.

Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.