Renginių ir seminarų pagalba siekiame stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti mokslinius projektus, kurie atlieptų globalius iššūkius. Ne išimtis ir gruodžio 6 d. vykęs Lietuvos ir Indijos renginys „Lithuanian Indian Scientific Cooperation Perspectives in Horizon Europe“, prie kurio prisijungė 100 dalyvių iš skirtingų institucijų ir organizacijų. Šis bendradarbiavimo renginys atvers naujas galimybes mokslininkams, tyrėjams ir verslininkams iš abiejų šalių dirbti kartu ir kurti inovacijas, kurios galėtų turėti ilgalaikį poveikį visam pasauliui.

Strateginis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Indijos
Lietuva ir Indija yra arti viena kitos pagal Pasaulinį inovacijų indeksą (Lietuva – 35 vieta, Indija – 39 vieta). Tai rodo, kad abi šalys turi stiprius mokslinius pasiekimus. Per pastaruosius metus, kai pradėti organizuoti pirmieji bendri renginiai ir diskusijos, kurių metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, abi šalys pasiryžo apjungti savo mokslinių tyrimų galimybes ir paskatinti Lietuvos ir Indijos mokslininkus dalytis žiniomis ir idėjomis apie ateities tyrimus, įskaitant sveikatos, klimato kaitos ir biologinės įvairovės apsaugos sritis.
Šiuo metu abiejų šalių strateginiai tikslai apima bendrų projektų įgyvendinimą svarbiose pasaulio problemose, tokiose kaip socialiniai mokslai, klimato kaita ir puslaidininkiai. Ypač svarbu, kad tiek Lietuvos, tiek Indijos vyriausybės aktyviai dalyvautų ir nukreiptų tyrimus į aktualias sritis, kurios ne tik prisidėtų prie šalių mokslinių pasiekimų, bet ir padėtų spręsti globalius iššūkius.
CSIR svarba ir pagrindinės tyrimų kryptys
Renginyje pristatyta CSIR (angl. Council of Scientific and Industrial Research) – didžiausia pramoninių mokslinių tyrimų organizacija Indijoje, turinti 57 daugiadalykinius tyrimų institutus. CSIR yra stipri daugelyje sričių, įskaitant generinių vaistų kūrimą, pramoninius katalizatorius, energijos sprendimus ir kt. Organizuojama aktyvi veikla, orientuota į sprendimus socialiniuose, pramoniniuose ir strateginiuose sektoriuose, o tai atveria galimybes bendradarbiauti ir kurti naujas technologijas, kurios turės pasaulinį poveikį.
CSIR jau bendradarbiauja su daugiau nei 56 tarptautinėmis organizacijomis iš daugiau nei 40 šalių. Šis bendradarbiavimas apima įvairius mechanizmus, tokius kaip mokslinių tyrimų projektai, žmogiškųjų išteklių plėtra ir pramonės augimo skatinimas. Ypač svarbus CSIR dalyvavimas „Europos horizonto“ Marie Skłodowska-Curie veiksmų programoje, kuri suteikia papildomų galimybių tarptautiniams tyrimams ir projektams.
CSIR koncentruojasi į kelias pagrindines tyrimų sritis, kurios yra svarbios ne tik Indijai, bet ir visam pasauliui: sveikata ir gerovė, įskaitant antimikrobinį atsparumą, genomo redagavimą ir tikslinę sveikatos priežiūrą; klimato kaitos sprendimai – aplinkai draugiška energetika, tvarus transportas; išteklių tvarumas – atliekų perdirbimas, ciklinė ekonomika; puslaidininkiai, dirbtinis intelektas ir pramonė 4.0 – technologijų plėtra, reikšminga pramonės revoliucijai.
CSIR pasiekimai įspūdingi: organizacija sukūrė daugiau nei 900 produktų ir technologijų, išdavė daugiau nei 1 400 tarptautinių patentų, iš kurių 11 proc. buvo komercializuoti – aukštas rodiklis pagal pasaulinį standartą. Be to, CSIR tyrimų rezultatai nuolat publikuojami tarptautiniuose žurnaluose, iš viso kasmet pasirodo apie 5 000 publikacijų. Taigi CSIR – tai puikus partneris, siekiant įgyvendinti bendrus projektus, kurie galėtų prisidėti prie svarbių mokslinių ir technologinių pasiekimų.


Lietuva – patraukli mokslinių tyrimų vieta
Lietuva pristatyta kaip puiki vieta mokslininkams ir tyrėjams, norintiems prisidėti prie globalių mokslinių pokyčių. Būtent Marie Curie Postdoctoral Fellowships yra prestižinė Europos Sąjungos finansuojama programa, skirta skatinti aukšto lygio mokslinių tyrimų projektus, pasižyminčius kūrybingumu, tarptautiškumu, tarpdisciplinine ir tarpsektorine integracija. Ši programa suteikia galimybę mokslininkams įgyvendinti savo tyrimus aukščiausio lygio institucijose, jungiant akademinę ir neakademinę aplinką.
Pagrindinis Marie Curie Postdoctoral Fellowships tikslas – skatinti tarptautinius mokslinius projektus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį mokslo ir visuomenės raidai. Kandidatai turi galimybę dirbti tiek akademinėse, tiek neakademinėse institucijose, taip prisidedant prie įvairių sričių inovacijų ir pažangos.
Tyrėjai gali pasirinkti priimančiąją instituciją Lietuvoje, tokią kaip universitetai ar tyrimų institutai. Lietuva siūlo platų tyrimų sričių spektrą, įskaitant socialinius mokslus ir humanitariką, kurios programoje vertinamos lygiavertiškai su STEM (gamtos ir tiksliųjų mokslų) disciplinomis. Kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas 2025 m. balandžio 9 d.

Taip pat renginyje pristatyta Europos mokslo tarybos veikla ir teikiamos galimybės. Renginyje savo veiklą ir vykdomus projektus pristatė Lietuvos atstovai iš Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus kolegijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Lietuvos socialinių mokslų centro.
Išreikštas dėkingumas Lietuvos ir Indijos institucijoms bei visiems dalyviams už pastangas ir idėjas. Tikimasi, kad bendri projektai atneš naudos abiem šalims.
