Europos Komisijos 2025 m. Lyčių lygybės ataskaita rodo nuosaikų, bet nuolatinį progresą, siekiant lygybės tarp moterų ir vyrų. 2023 m. duomenimis, moterys Europos Sąjungoje (ES) pirmą kartą pasiekė 70 proc. užimtumo ribą. Tai įvyko bendro užimtumo lygio augimo fone – bendras ES užimtumo rodiklis pasiekė 75,3 proc.

Nors moterų užimtumo augimas buvo mažesnis nei ankstesniais dvejais metais, jis vis dar buvo didesnis nei vyrų, o tai lėmė mažiausią lyčių užimtumo atotrūkį per pastarąjį dešimtmetį – 10,2 proc. punktus.

2023 m. tik septyniose ES valstybėse narėse – Ispanijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Maltoje, Rumunijoje, Italijoje ir Graikijoje – lyčių užimtumo atotrūkis buvo didesnis nei bendras ES vidurkis. Ypač žemi moterų užimtumo rodikliai fiksuoti Italijoje, Graikijoje ir Rumunijoje – mažiau nei 60 proc. (atitinkamai 56,5 proc., 57,6 proc. ir 59,1 proc. ), palyginti su vyrų užimtumu, kuris siekė apie tris ketvirtadalius (atitinkamai 76,0 proc., 77,4 proc. ir 78,2 proc.). Daugumoje šalių lyčių užimtumo atotrūkio mažėjimas nuo 2010 m. atspindi bendro užimtumo augimą, kai vyrų užimtumas augo lėčiau nei moterų.

Lyčių užimtumo atotrūkis labai skiriasi tarp ES regionų ir išlieka stabilus laikui bėgant. 2013–2022 m. moterų užimtumo lygis, palyginti su vyrų, augo labiau išsivysčiusiuose ir pereinamuosiuose regionuose, taip pat šiaurės vakarų valstybėse narėse. Tuo tarpu mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir pietinėse šalyse, kuriose trūksta kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros, moterų užimtumas sumažėjo.

Taip pat lyčių užimtumo atotrūkis labai priklauso nuo amžiaus grupės. Jaunimo (15–24 m.) grupėje merginų užimtumo lygis buvo didesnis nei vaikinų – Airijoje, Lietuvoje, Danijoje, Suomijoje ir Estijoje toks skirtumas buvo neigiamas (tai reiškia, kad dirbo daugiau jaunų moterų nei vyrų). Tačiau tarp šalių egzistuoja dideli skirtumai – nuo 76,2 proc. moterų užimtumo Nyderlanduose iki vos 13,7 proc. Rumunijoje.

Lietuvoje, Slovėnijoje, Danijoje, Liuksemburge, Belgijoje ir Vokietijoje fiksuoti vieni didžiausių vadinamųjų „neaktyvumo spąstų“ – situacijų, kai moterys (dažniausiai kaip antrieji uždirbantys asmenys šeimoje) susiduria su finansiniais trukdžiais pradėti dirbti ar pereiti nuo ne viso iki viso etato, dėl socialinių išmokų ir mokesčių sistemos.

Moterų dalyvavimas politikoje

2024 m. „Eurobarometras“ rodo, kad daugiau nei vienas iš penkių europiečių vis dar laikosi stereotipinių pažiūrų, tokių kaip teiginys, kad moterims trūksta ambicijų užimti aukštesnes pareigas organizacijoje, arba kad „vyrai yra geresni lyderiai nei moterys“.

Vidutiniškai ES aukščiausio rango moterų ministrių dalis sumažėjo nuo 33,4 proc. 2023 m. iki 32,8 proc. 2024 m., tai yra 0,6 procentinio punkto sumažėjimas. Nepaisant to, Lietuvoje, Belgijoje, Vokietijoje, Estijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose bent 40 proc. vyresniųjų ministrų buvo moterys. Tai reiškia, kad Lietuvoje pasiektas gana aukštas moterų atstovavimo lygis nacionalinėje vykdomojoje valdžioje.

Su visa 2025 m. ES lyčių lygybės ataskaita galima susipažinti šioje nuorodoje.

Pexels.com nuotr.