Lapkričio 18–19 d. Krokuvoje (Lenkija) surengtas ketvirtasis Vidurio Europos technologijų forumas (angl. The 4th Central European Technology Forum, CETEF’24). Forumu siekta sukurti tarptautinę erdvę diskusijoms apie Europos politiką, plėtojant sritis, nuo kurių priklauso skaitmeninės ir energetikos transformacijų sėkmė, taip pat paskatinti įgyvendinti Europos aukštųjų technologijų projektus, pristatyti Lenkijos ir regiono technologinį bei mokslinių tyrimų potencialą.

Nuo 2014 m. CETEF yra Europos Komisijos ir Europos Parlamento globojamas renginys. Šiais metais renginį kartu su universitetais, mokslinių tyrimų institutais ir aukštųjų technologijų pramonės įmonėmis organizavo Lenkijos aukštųjų technologijų prekybos rūmai (IZTECH), Krokuvos AGH universitetas, Krokuvos Jogailos universitetas, Krokuvos miestas ir Lenkijos inžinerijos asociacijų federacija.

Forume dalyvavo technologijų įmonės, mokslinės organizacijos, inžinerijos asociacijos, vyriausybinių ir finansinių institucijų atstovai ir taip pat už mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakingi Europos Komisijos nariai bei Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto atstovai.

Forume aptartas Vidurio Europos šalių vaidmuo skaitmeninių ir energetikos technologijų transformacijos procese, vyko diskusijos apie programą „Europos horizontas“ ir ją pakeisiančią 10-ąją bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą.

Forume akcentuotas technologijų suderinimo su visuomenės ir aplinkosaugos tikslais aspektas, kad, laikantis į žmogų orientuoto, tvaraus požiūrio, galima paskatinti inovacijas, naudingas ir ekonomikai, ir visuomenei. Pabrėžta, kad yra kelios pagrindinės sritys, kuriose toks požiūris gali turėti didelį poveikį:

• energijos vartojimo efektyvumas ir anglies dioksido išmetimo mažinimas: taikant dirbtinį intelektą ir išmaniuosius tinklus, galima optimizuoti energijos vartojimą ir gerokai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį;
• žiedinė ekonomika: perėjimas nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos, pakartotinai naudojant, atnaujinant ir perdirbant medžiagas, kad būtų kuo mažiau atliekų;
• darbuotojų gerovė: darbuotojų saugos ir gerovės prioritetas – bendradarbiaujantys robotai pavojingoms užduotims atlikti;
• įgūdžių ugdymas: įgūdžių trūkumo problemos sprendimas skatinant nuolatinį kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad darbuotojai būtų pasirengę ateičiai.

Vidurio Europos šalys, sutelkdamos dėmesį į žmogų orientuotas technologijas, turi galimybę sustiprinti žmonių ir mašinų bendradarbiavimą, efektyvumą ir pagerinti gebėjimą prisitaikyti. Regionai gali pasinaudoti savo stipria pramonine baze, verslumo dvasia ir mokslinės kompetencijos tradicijomis, kad būtų plėtojami žiedinės ekonomikos sprendimai, efektyviai energiją vartojanti gamyba ir beatliekinės gamybos metodai. Galima nukreipti mokslinių tyrimų finansavimą į skaitmeninių įgūdžių, robotikos ir dirbtinio intelekto bei žmonių bendradarbiavimo mokymo programas, skatinant mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Tai gali padėti paspartinti perėjimą prie tvarios ir įtraukios pramonės, didinti konkurencingumą ir atsparumą pasauliniams iššūkiams.

Finansavimo galimybės, tokios kaip programa „Europos horizontas“, suteikia būtinus pajėgumus ir paslaugas, kad būtų galima sparčiau diegti strategines technologijas.

Puoselėdamos pramonės ir akademinės bendruomenės partnerystę ir skatindamos tarpvalstybinį bendradarbiavimą, visos Europos šalys gali užpildyti savo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ekosistemų spragas. Šios bendros pastangos yra būtinos, siekiant išlaikyti atvirą Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą ir kurti žiniomis grindžiamą ekonomiką.

Antroji forumo diena buvo skirta lygiagrečiai vykstančioms konferencijoms, kurių tematika labai plati – nuo inovatyvių energijos transformavimo technologijų, automatizavimo, robotikos ir dirbtinio intelekto, kosmoso ir palydovų technologijų, biotechnologijų inovacijų iki žemės ūkio ir maisto technologijų bei socialinių inovacijų. Pavyzdžiui, konferencijoje „Nauji horizontai: žemės ūkio ir maisto technologijų naujovės“, buvo aptarti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria žemės ūkis ir aprūpinimas maistu, iškelta nanotechnologijų ir maisto problematika – taikymas, galimybės ir perspektyvos. Pabrėžta, kad žemės ūkio ir maisto produktų sektorius daro didelį poveikį aplinkai, kad svarbu užtikrinti pakankamą, įperkamą ir maistingą maistą, sumažinti pesticidų ir trąšų, antimikrobinių medžiagų naudojimą, padidinti ekologinį ūkininkavimą, skatinti tvaresnį maisto vartojimą ir sveiką mitybą, mažinti maisto nuostolius ir švaistymą, gerinti gyvūnų gerovę, ugdyti vartotojų sąmoningumą.

Forumo dalyviai turėjo galimybę aplankyti Krokuvos aukštųjų mokyklų mokslo centrus ir susipažinti su jų veikla.

Renginio įrašą galima peržiūrėti Youtube kanale.