Spalio 2 d. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Nacionalinių kontaktinių atstovų grupė surengė forumą „Lietuvos konkurencingumas „Europos horizonte“, kuriame mokslo ir inovacijų bendruomenė susirinko aptarti pagrindinių iššūkių ir galimybių, dalyvaujant didžiausioje bendrojoje Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“. Šiemet forumas rengiamas jau trečius metus iš eilės.

Forumas tampa daugiau nei tradicija – tai erdvė, kurioje mokslo, verslo ir politikos atstovai dalijasi patirtimi, stiprina partnerystes ir kartu ieško atsakymo į klausimą: kokią ateitį norime kurti?

„Šių metų tema yra ypač aktuali, nes netrukus startuosianti dešimtoji bendroji programa ir Europos konkurencingumo fondas aiškiai rodo, kad Europos kryptys išliks ambicingos. Mūsų šalis, siekdama išlikti konkurencinga, turi ne tik gebėti prisitaikyti prie Europos taisyklių ir programų, bet ir aktyviai prisidėti prie jų formavimo. Lietuva turi visas galimybes būti tarp tų šalių, kurios ne tik dalyvauja, bet ir kuria Europos mokslo ir inovacijų kryptis“, – nuotolinėje sveikinimo kalboje sakė LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Jis pabrėžė, kad šalyje sparčiai auga mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas, o šalies universitetai, tyrimų institutai ir verslas įgyja vis didesnį tarptautinį pripažinimą bei geba sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose. Tačiau tikrasis iššūkis – šiuos išteklius sujungti į efektyvią ir pasitikėjimu grįstą sistemą, kuri skatintų ilgalaikį bendradarbiavimą bei talentų išsaugojimą Lietuvoje.

Strateginis savarankiškumas ir kryptinga specializacija – raktas į konkurencingumą

Viena iš pagrindinių ES strateginių krypčių – stiprinti savo technologinį savarankiškumą, ypač aukštųjų technologijų srityje. Tai reiškia, kad šalys narės turi ne tik gebėti prisitaikyti prie ES taisyklių, bet ir aktyviai prisidėti prie bendros politikos formavimo, užtikrindamos savo vaidmenį globaliose inovacijų grandinėse.

Forumo metu surengtoje diskusijoje akcentuota, jog Lietuvai ypatingai svarbu taikyti sumanios specializacijos principą – koncentruotis į tas sritis, kuriose jau turime pripažinimą bei augantį kompetencijų potencialą. Norint pasiekti proveržį, būtina toliau kryptingai stiprinti aukšto lygio kompetencijos centrus, kuriuose telkiasi tarptautinį matomumą įgijusios mokslininkų grupės ir konkurencingi verslai.

Tuo pat metu svarbu neužverti durų naujoms temoms, tyrimų kryptims ir tyrėjų kartoms. Inovacijų augimui reikalinga pusiausvyra tarp įsitvirtinusių sričių stiprinimo ir atvirumo naujovėms.

Administraciniai iššūkiai ir finansavimo motyvacija

Vienas pagrindinių iššūkių – administracinė našta, trukdanti efektyviai įgyvendinti mokslinius projektus ir atitraukianti mokslininkus nuo esminių tyrimų bei kūrybos. Forumo dalyviai pabrėžė būtinybę mažinti biurokratines kliūtis, stiprinti jaunųjų tyrėjų įsitraukimą bei skatinti tarptautiškumą, kuris padeda išlaikyti talentus Lietuvoje.

Akcentuota, kad finansavimas – būtina, bet ne vienintelė sąlyga. Ne mažiau svarbios motyvacinės priemonės, kurios paskatintų tyrėjus aktyviau teikti paraiškas, imtis koordinavimo vaidmens tarptautiniuose konsorciumuose ir kryptingai siekti proveržio.

Mokslo infrastruktūra – būtina konkurencingumo sąlyga

Diskusijos metu daug dėmesio skirta mokslo infrastruktūrai. Pripažinta, kad be šiuolaikinės, tarptautinius standartus atitinkančios infrastruktūros, sunku tikėtis proveržio tiek fundamentiniuose, tiek taikomuosiuose tyrimuose.

Šiuo metu Lietuvos mokslininkai neretai priversti dirbti su pasenusia įranga, o tai riboja jų galimybes sėkmingai dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ar būti patikimais partneriais konsorciumuose.

Todėl investicijos į infrastruktūrą turi būti sistemiškos ir ilgalaikės – ne vienkartinės ar atsitiktinės. Tai ypač svarbu ruošiantis naujajam „Europos horizonto“ programos etapui, kuriame iš dalyvių bus reikalaujama dar aukštesnės kokybės ir efektyvumo.

Socialiniai ir humanitariniai mokslai – būtini poveikiui kurti

Forume ne kartą išryškintas socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmuo. Be jų neįmanoma kurti ilgalaikio, visuomenėje jaučiamo poveikio – net ir technologinių inovacijų srityje.

Šie mokslai dažnai nepelnytai nuvertinami, tačiau jie yra būtina tarpdisciplininės mokslo ekosistemos dalis. Tik per įvairių sričių bendradarbiavimą galima spręsti kompleksinius iššūkius – nuo klimato kaitos iki skaitmeninės atskirties ar sveikatos netolygumų.

Tai taip pat sritis, kurioje Lietuva gali išsiskirti: kontekstinis visuomenės pažinimas, kultūrinė analizė ir gebėjimas interpretuoti socialinius procesus gali būti vertinga mūsų indėlio į Europos inovacijas dalis.

„Europos horizontas“ – priemonė, o ne tikslas

Forumo metu ne kartą pabrėžta, kad programa „Europos horizontas“ turi būti suprantama kaip priemonė augti, o ne kaip tikslas savaime. Ji suteikia galimybę ne tik gauti finansavimą, bet ir užmegzti tarptautinius ryšius, auginti kompetencijas bei įsitraukti į bendros Europos mokslo politikos formavimą.

Tik žvelgdami į „Europos horizontą“ kaip į strateginę priemonę, Lietuva gali po dešimties ar dvidešimties metų tapti ne tik aktyvia dalyve, bet ir inovacijų kūrėja Europos mastu.