Šią savaitę, lapkričio 4–8 d., Berlyne vyksta renginiai, dedikuoti įvairioms mokslo sritims. Lapkričio 4 d. Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupė, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje bei partneriais, turėjo išskirtinę progą surengti abiejų šalių tinklaveikos renginį. Renginys subūrė inovacijų kūrėjus, mokslo bei pramonės atstovus dalytis pasiekimais energetikos technologijų srityje, taip pat keistis ekspertinėmis žiniomis, užmegzti naujas partnerystes ir bendradarbiauti, ieškant novatoriškų būdų, kaip spręsti Europai kylančius iššūkius energetikos srityje.

Renginio metu vyko diskusija „Formuojant Europos energetikos ateitį: energetikos inovacijų sinergija tarp Lietuvos ir Vokietijos“, kurioje dalyvavo įvairių sektorių atstovai. Diskusijoje kalbėta apie šiuo metu pasaulyje vykstantį perėjimo prie tvarios energetikos procesą, kuris nėra tik technologinis iššūkis – tai apima sudėtingą inovacijų, pramonės bendradarbiavimo, visuomenės įtraukimo ir pasitikėjimo kūrimo tinklą. Diskusijoje išskirti svarbūs veiksniai, lemiantys žaliųjų technologijų plėtros sėkmę tarptautiniame kontekste.

Pateikiame pagrindines įžvalgas:

• Bendradarbiavimo svarba tarp šalių ir sektorių. Pabrėžta, kad bendradarbiavimas tarp pramonės, mokslo ir vyriausybių yra išties labai svarbus perėjimui prie tvariosios energetikos. Diskusijoje išskirta, kad, nors šiuo metu turime įvairias šalis ir sektorius, įtrauktus į šį procesą, vis dar trūksta efektyvaus bendradarbiavimo modelio, kuris galėtų sujungti skirtingus interesus ir paskatinti technologijų diegimą.
• Pasitikėjimas – pagrindinis bendradarbiavimo elementas. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pasitikėjimas yra viena iš pagrindinių kliūčių, su kuria susiduria žmonės ir organizacijos, norinčios bendradarbiauti žaliosios energijos srityje. Dažnai žmonės, turintys gerų idėjų, vengia bendradarbiauti, nes neturi pasitikėjimo vieni kitais. Pasak diskusijos dalyvių, pasitikėjimas nėra tik abstrakti sąvoka – jis turi būti kuriamas praktikoje per tiesioginius kontaktus, konferencijas, seminarus ir bendrus projektus, kuriuose žmonės susipažįsta ir pradeda pasitikėti vieni kitais.
• Tarpšalinis dialogas ir visuomenės įsitraukimas. Nors pramonės atstovai dažnai turi technologines vizijas, svarbu, kad šios technologijos būtų priimtinos visuomenei. Visuomenės susirūpinimas dėl saugumo, poveikio aplinkai ar galimų rizikų gali tapti didele kliūtimi, jei technologijų kūrėjai neįsiklausys į šiuos klausimus. Svarbu ne tik kurti technologijas, bet ir užtikrinti, kad jos būtų aiškiai pristatomos visuomenei, kad būtų atsakyta į kylančius klausimus ir nuogąstavimus. Tik tada galima pasiekti didelį visuomenės pritarimą ir palaikymą.
• Vandenilio strategijos ir technologijų plėtra. Vandenilis, kaip alternatyvus energijos šaltinis, diskusijoje įvardintas, kaip vienas svarbiausių komponentų žaliosios energijos strategijose tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Diskusijoje buvo kalbama apie vandenilio slėnius ir vandenilio gamybą, kaip būtinas sritis, kurios turi būti prioritetinės tiek Lietuvai, tiek Vokietijai. Vandenilio technologijos turi būti tobulinamos ne tik vietiniuose projektuose, bet ir plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų galima užtikrinti didesnį technologijų pritaikomumą ir mažinti jų gamybos kaštus.
• Didelio masto gamyba ir pramoninė produkcija. Pagrindinis iššūkis žaliosios energijos technologijų diegime yra masinės gamybos ir pramoninės produkcijos masto didinimas. Tai ypač svarbu elektrolizatorių gamybai ir vandenilio produkcijai. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad norint užtikrinti didelį technologijų pritaikomumą, būtina pereiti nuo eksperimentinių projektų prie masinės gamybos. Vystant elektrolizatorių gamybą ir vandenilio infrastruktūrą, svarbi ne tik technologinė plėtra, bet ir efektyvus gamybos ir tiekimo grandinių valdymas. Tai leis pasiekti konkurencingumą ir užtikrinti tiekimo saugumą.
• Europos bendradarbiavimas ir konkurencija. Vienas iš svarbiausių diskusijos akcentų buvo Europos šalių bendradarbiavimo svarba, siekiant užtikrinti konkurencingumą ir energetinį saugumą. Diskutuota apie strateginį poreikį kurti ir gaminti technologijas Europoje, kad būtų mažinama priklausomybė nuo trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, ir užtikrinamas tiekimo saugumas. Europos šalių bendradarbiavimas turi būti grindžiamas ne tik technologijų vystymu, bet ir konkurencijos skatinimu, kad šios technologijos taptų ekonomiškai prieinamos ir patikimos.

Ši diskusija atskleidė, kad perėjimui prie tvarios energetikos svarbus ne tik technologijų kūrimas, bet ir bendradarbiavimas, pasitikėjimo kūrimas, aiški komunikacija su visuomene ir pramonės bei mokslinių tyrimų sektorių integracija. Norint pasiekti sėkmę šioje srityje, būtina skirti dėmesį tarptautiniams projektams, kuriuose įvairūs sektoriai ir šalys galėtų bendradarbiauti, kad pasiektų bendrą tikslą – švaresnę ir tvaresnę energiją.

Taip pat diskusijoje akcentuotas mokslo ir pramonės sričių bendradarbiavimas. Svarbu, kad mokslininkai ir pramonės atstovai dirbtų kartu, kad geriau suprastų rinkos poreikius ir galimybes. Šis bendradarbiavimas turėtų apimti ir mokslininkų iš skirtingų disciplinų bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, inžinieriai, chemikai ir energetikos ekspertai gali kartu kurti inovacijas, kurios būtų naudingos tiek mokslui, tiek pramonei. Akcentuotos flexible programos ir vertinimo sistemos: ypatingai energetikos sektoriuje būtina turėti lankstesnes vertinimo sistemas, kurios leistų greičiau įgyvendinti naujas technologijas. Šiuo metu tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje esama biurokratinių kliūčių, kurios neleidžia greitai pereiti nuo mokslinių tyrimų prie komercinio pritaikymo. Norint pasiekti progresą, reikia suderinti teorinius tyrimus su praktiniu pritaikymu.

Diskusijoje išskirti teisiniai ir reguliavimo iššūkiai: nors Europa daug investuoja į inovacijas, abiejų šalių vyriausybės turi geriau koordinuoti energetikos politiką. Pavyzdžiui, integruojant saulės elektrines į pastatus, reglamentavimas ir sertifikavimas užtrunka labai ilgai, nes nesutampa skirtingų šalių taisyklės ir standartai. Diskusijos dalyviai akcentavo, jog svarbu sudaryti palankias sąlygas greitesniam technologijų įdiegimui, kad šios technologijos galėtų sparčiau plisti.

Diskusijos dalyviai išreiškė norą bendradarbiauti, dirbti kartu, vystant iniciatyvas ir projektus. Svarbu, kad bendradarbiavimas būtų tęstinis, praktiškas ir, svarbiausia, užtikrintų naudą abiem šalims.

Dėkojame įžvalgomis ir patirtimi pasidalijusiems diskusijos dalyviams: prof. dr. Sauliui Gudžiui (Lietuvos energetikos institutas), Skirmantei Baležentienei (Fotovoltinės pramoninės technologijos klasteris (FETEK)), dr. Eva Schmid (Vokietijos energetikos agentūra (dena)), Priv.-Doz. Dr. Michael Müller (Julicho tyrimų centras) bei diskusiją moderavusiai Aurelijai Povilaikei (Lietuvos mokslo taryba).