Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje sėkmingai išbandytas povandeninis dronas, sukurtas įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektą ENDURUNS

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vykdomas projektas ENDURUNS yra išskirtinė sėkmės istorija mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“. Šiuo ambicingu projektu buvo siekiama sukurti ir išbandyti ilgalaikį autonominio bepiločio orlaivio (drono), skirto jūrų tyrimams, prototipą ir jo pagalbinį laivą.

4,5 metų – tiek 16-ai partnerių iš 9 šalių užtruko autonominio drono prototipo ir pagalbinio laivo gamyba. Į darbą įsitraukė specialistai iš Jungtinės Karalystės, Italijos, Graikijos, Prancūzijos, Kipro, Ispanijos, Danijos, Belgijos ir Pietų Korėjos. Projektą, kurio išlaidos siekė apie 9 mln. eurų, finansavo Europos Sąjunga.

Baigiamasis projekto renginys, kurio metu išbandytas drono prototipas ir pagalbinis jo laivas, praėjusių metų liepą vyko Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Lietuvos vandenyse tokios inovatyvios sistemos, ateityje galinčios tirti, stebėti jūrų, uostų akvatorijų dugną, buvo demonstruojamos pirmą kartą. ENDURUNS projektas Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijai buvo nepaprastai naudingas ir labai svarbus, siekiant užtikrinti uosto saugumą. Šių inovatyvių technologijų diegimas kartu didina ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, padeda užtikrinti sklandų ir efektyvų jo darbą.

„Inovatyviausios technologijos, galinčios tirti uosto dugną, atlikti batimetrinius matavimus, fiksuoti taršą ir kitus dalykus – Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Didžiulė tarptautinė komanda, vadovaujama mokslininkų, sukūrė autonominį povandeninio drono prototipą ir jį lydintį laivą, kurie gali dirbti net iki 80 parų, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. „Šie įrengimai varomi ne tik elektra, bet ir vandeniliu, kuris dar visai neseniai buvo laikomas ateities degalais. Klaipėdos uoste, kur planuojame įgyvendinti vandenilio gamybos projektą, šie įrenginiai jau dabar užpildomi vandeniliu ir išbandomi“, – pažymi A. Latakas.

Pagal veikimo schemą povandeninis bepilotis dronas tyrimui yra paleidžiamas iš pagalbinio laivo, o tyrimui pasibaigus grįžta atgal. Bepilotis pagalbinis laivas yra sukonstruotas gabenti droną ir teikti geografines žymas bei duomenis į krante esantį centrą. Povandeninis sklandytuvas, galintis nepertraukiamai veikti iki 80 valandų, skirtas giliavandenių vandenų dugno stebėsenos užduotims atlikti net esant prastam matomumui ir sudėtingoms hidrometeorologinėms sąlygoms. Pažymėtina, kad šis dronas ir jį lydintis laivas gali būti varomi ne tik elektra, bet ir vandeniliu, o tai gerokai pailgina jų veikimo laiką.

Už povandeninio drono sukūrimą buvo atsakinga Italijos įmonė „Graal Tech Srl“, o projektą koordinavo Graikijos bendrovė „ALTUS-LSA“.

Sėkmingai įgyvendintas ENDURUNS projektas atvėrė tolesnį kelią dalyvauti programos „Europos horizontas“ projektuose, pabrėždamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto potencialą ir įsipareigojimą diegti inovacijas bei tvarumą jūrinėje veikloje. Taip pat jau laimėtas ir naujas projektas, pavadinimu MISSION.

Dėl konsultacijų ir visapusiškos pagalbos, teikiant paraiškas, rengiant projektus, taip pat įvairiais mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės komandą.