Klaipėdos uostas kartu su partneriais – Klaipėdos regiono asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija bei UAB „MC Baltics“ – pateko tarp pirmųjų 40 Europos regionų, atrinktų dalyvauti Europos Sąjungos misijos „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ projekte „Pathways2Resilience (P2R)“.

Šio projekto tikslas – padėti regionams kurti ilgalaikes prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, stiprinti jų atsparumą ekstremaliems aplinkos pokyčiams ir neapibrėžtai ateičiai.

Klaipėdos uoste įgyvendinamas P2R finansuojamas projektas „Klaipėdos uostas: atsparumo pagrindo kūrimas“ (angl. Port of Klaipeda, Lithuania: Laying the Groundwork for Resilience, PKRES) bus vykdomas trimis etapais – nuo esamos situacijos analizės iki strategijų bei investicijų planų rengimo.

Ką jau pavyko pasiekti?

Pirmajame etape Klaipėdos uoste atlikti išsamūs tyrimai: analizuoti strateginiai dokumentai, vertintas klimato reiškinių poveikis uosto infrastruktūrai ir veikloms, atlikti rizikų vertinimai, suinteresuotųjų šalių bei valdymo modelių analizė. Šios veiklos padėjo identifikuoti pagrindines klimato kaitos keliamas grėsmes – jūros lygio kilimą, stiprėjančias sroves, ekstremalias bangas, smarkius vėjus ir akvatorijos užnešimą nuosėdomis.

Vadovaujantis surinktais duomenimis, suformuluoti pagrindiniai prisitaikymo tikslai bei parengtas ekonominis pagrindimas, kodėl būtina imtis veiksmų. Ši analizė sudarė tvirtą pagrindą antrojo etapo veikloms – strategijos ir veiksmų plano rengimui.

Partnerystė, stiprinanti visą regioną

Vienas svarbiausių projekto aspektų – platus bendradarbiavimas Klaipėdos regione. Į procesą įtraukti verslo, mokslo, savivaldybių ir visuomenės atstovai. Toks įtraukus požiūris leidžia ne tik kurti atsparumo strategiją Klaipėdos uostui, bet ir prisidėti prie viso regiono tvarumo bei inovacijų potencialo stiprinimo.

Projektas išsiskiria transformaciniu požiūriu – siekiama ne tik įgyvendinti pavienes priemones, bet skatinti sisteminius pokyčius: gebėjimą planuoti esant neapibrėžtumui, įtraukti skirtingus sektorius bei sprendimų priėmėjus, skatinti eksperimentavimą ir nuolatinį mokymąsi.

Be to, projektas suteikia galimybę gilinti kompetencijas per internetinius seminarus, mokymus, gerųjų praktikų mainus ir prieigą prie specializuotų priemonių bei metodikų.

Žvelgiant į priekį

Artimiausiu metu Klaipėdos uostas pereis į antrąjį projekto etapą – bus rengiami strateginiai prisitaikymo tikslai, konkretūs veiksmai ir investiciniai sprendimai. Tai žymi perėjimą nuo pavienių atsparumo stiprinimo veiklų prie visos uosto ekosistemos stiprinimo.

Tikimasi, kad šie sprendimai padės ne tik geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, bet ir prisidės prie kitų strateginių tikslų įgyvendinimo – didesnio inovatyvumo, konkurencingumo ir tvarios plėtros.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ lėšomis (projekto numeris 101093942), jo trukmė – 18 mėnesių.

Dėl klausimų, susijusių su dalyvavimu „Europos horizonto“ programoje, maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.