Lapkričio 6 d. Europos Parlamente įvyko klausymas, kuriame Andrius Kubilius pristatė savo kandidatūrą į Europos Sąjungos (ES) gynybos ir kosmoso komisaro postą. A. Kubilius pasisakė dėl būtinybės stiprinti Europos gynybos pajėgumus, teigdamas, kad pagrindinis iššūkis saugumo srityje – Vladimiras Putinas ir jo vykdoma politika.

Pateikiame pagrindines įžvalgas iš A. Kubiliaus pasisakymo:

• Būtinos didesnės išlaidos gynybai

A. Kubilius pabrėžė, kad ES turi investuoti daug daugiau į gynybą, ypač atsižvelgiant į grėsmę iš Rusijos. Jo nuomone, būtina ne tik perkelti lėšas iš kitų ES biudžeto sričių, bet ir rasti didesnį finansavimą gynybos ir kosmoso sektoriams. Kubilius tikisi, kad 2028 m. prasidėsiančiame septynmečiame biudžete finansavimo linijos gynybai ir kosmosui bus žymiai didesnės nei anksčiau. Jis taip pat teigė, kad norint pasivyti JAV gynybos išlaidų lygius, reikės kovoti dėl papildomų milijardų eurų. Kubilius paminėjo, kad ES reikės sukurti oro gynybos sistemą už 500 milijardų JAV dolerių ir investuoti į sausumos gynybos infrastruktūrą. Be to, jis prognozavo, kad per artimiausius dešimt metų reikės apie 200 milijardų dolerių investicijų, kad ES galėtų lengviau perkelti karius ir tankus per savo kelių ir geležinkelių tinklą.

• Pamokos iš Ukrainos – gamyba ir produkcija

A. Kubilius teigė, kad ES galėtų pasimokyti iš Ukrainos, ypač kalbant apie ginklų gamybą. Jis pabrėžė, kad Ukrainoje pagaminti savaeigiai haubicai kainuotų per pusę pigiau nei ES, nes gamybos kaštai yra mažesni. Kubilius akcentavo, kad ES turi stiprinti savo gynybos pramonę, ypač atsižvelgiant į Ukrainos pasiekimus, ir siūlė Danijos modelį, pagal kurį vakarų sąjungininkai apmoka ginkluotės gamybą Ukrainoje, o vėliau perduoda ją Kijevui. Tai padėtų ne tik stiprinti gynybos pajėgumus, bet ir plėtoti gamybos pajėgumus Europoje.

• Bendradarbiavimas su NATO svarbus, bet nekonkurencingas

A. Kubilius išskyrė, kad ES ir NATO turi bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Pasak jo, Europos Komisija gali prisidėti prie gynybos planų kūrimo. Kubilius pažymėjo, kad su esamais ištekliais ES gali užimti savo pozicijas ir veikti greičiau nei laukti pagalbos iš NATO. Jis nurodė, kad ES turi investuoti į papildomus 1 500 tankų, kaip nurodė NATO gynybos planai. Taip pat jis pabrėžė, kad, įgyvendinus šias strategijas, ES galėtų geriau pasiekti savo gynybos tikslus.

• Kosmoso ekonomika – ES turi pasinaudoti milijardų vertės galimybėmis

A. Kubilius taip pat pasisakė apie kosmoso sektoriaus svarbą, teigdamas, kad ES turi būti aktyvesnė šiame sektoriuje, jei nori pasinaudoti milijardų eurų vertės kosmoso ekonomika. Jo nuomone, Europos kosmoso programos, tokios kaip „Galileo“ ir „Copernicus“, turi būti stiprinamos, kad ES galėtų konkuruoti su JAV ir Kinija. Be to, Kubilius sieks pasirašyti sutartis dėl IRIS² sistemos, kuri taip pat reikalauja papildomų investicijų iš ES biudžeto.

• Kosmoso reguliavimas ir naujos teisės aktų iniciatyvos

A. Kubilius pažymėjo, kad ES turės sukurti naują kosmoso teisės aktą, kuris nustatytų pasaulinius standartus palydovų orbitose, padėtų vystyti kosmoso duomenų ekonomiką ir užtikrintų ES kosmoso turtų apsaugą kraštutinėse karinėse situacijose. Šis įstatymas bus svarbi Kubiliaus darbo dienotvarkės dalis iki 2025 m. Jis taip pat pabrėžė, kad turės būti įdiegtos priemonės, mažinant raketų paleidimo sukeliamą taršą.

Primename, kad rugsėjo 17 d., Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von den Leyen pristačius svarbiausius komandos postus, paaiškėjo, kad Lietuvos nominuotas eurokomisaras Andrius Kubilius bus atsakingas už gynybą ir kosmosą. Lietuvos atstovo paskyrimas į šias pareigas yra itin reikšmingas tiek Lietuvai, tiek ES. Šis paskyrimas liudija ne tik Lietuvos didėjančią įtaką ES institucijose, bet ir stiprėjančias pastangas Europos gynybos ir kosmoso politikos srityje.

Asociatyvi nuotrauka (pexels.com).