Lapkričio 19 d. Lietuva tapo diskusijų apie mokslo ir inovacijų ateitį centru – į metinį forumą „Europos horizontas“: o kas toliau?“ susirinko daugiau nei 150 mokslo, verslo ir švietimo atstovų. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės organizuotas renginys tapo svarbia platforma dalytis įžvalgomis apie šiandienos mokslinius ir technologinius iššūkius bei pasirengimą 2028 m. prasidedančiai 10-ajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai.

Pasak LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus, šis renginys pabrėžia mūsų atsakomybę už mokslo ateitį. „Šiandien priimami sprendimai nulems, ar ateityje pasinaudosime naujomis galimybėmis, įgyvendinsime kūrybinius sumanymus ir projektus. Suprasdami pasirengimo svarbą, turime generuoti ne tik idėjas, bet ir imtis praktinių veiksmų: investuoti į mokslą ir inovacijas, rengti mokslininkus, ugdyti jų žinias, kompetencijas, diegti reikalingas nacionalines priemones,“ – kalbėjo dr. G. Valinčius.

Pasirengiant 2028 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programai, teigiamo poveikio visuomenei aspektas tampa ypač svarbus – kiekvienas dabartinis pasiekimas yra pagrindas, nuo kurio galima atsispirti, planuojant ateities projektus.

„Dalyvavimas „Europos horizonte“ leidžia kurti mokslinius sprendimus, o tai svarbus žingsnis įgyvendinant Lietuvos aukštojo mokslo misiją ir skatinant tyrimus, kurie gali prisidėti prie visuomenės gerovės, ekonomikos augimo bei technologinio proveržio ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje,“ – pabrėžia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė prof. Vita Akstinaitė.

Pagrindiniai pasirengimo 2028 m. programai aspektai

Forumo metu diskutuojant apie pasirengimą naujai programai, akcentuota konsorciumų svarba ir bendradarbiavimo galimybės. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekano prof. dr. Tomo Krilavičiaus, svarbu nebijoti sakyti „taip“ konsorciumams ir įvairioms bendradarbiavimo iniciatyvoms, nes jos leidžia mokslininkams įsilieti į platesnį kontekstą ir dalyvauti projektuose, kurie gali turėti reikšmingą poveikį tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu.

Europos mokslinių tyrimų programos per pastaruosius dešimtmečius ženkliai pakeitė mokslinio darbo kultūrą. Iš pradžių daugelį mokslininkų dominę techniniai klausimai – kaip užtikrinti finansavimą ar kiek kontrolės teks partneriams – peraugo į platesnį strateginį mąstymą apie tai, kaip programos gali transformuoti tyrimų kryptis. Šios programos paskatino kitaip žvelgti į mokslą: jei susiduriama su nežinojimu, sprendimo reikia ieškoti kitur, galbūt už įprastų disciplinos ribų. Diskusijos dalyviai pabrėžė, jog pasirengimas 2028 m. programai reikalauja tokio pat lankstaus požiūrio – gebėjimo derinti skirtingas žinias, prisitaikyti prie naujų prioritetų ir atvirumo pokyčiams, kurie neišvengiamai formuos ir inovacijų lauką ateityje.

LMT valdybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus pastebi, kad lankstumo trūkumas neretai tampa kliūtimi inovatyviems sprendimams, todėl Europos strateginis mąstymas turi būti papildytas veiksmingais, greitai reaguojančiais sprendimais.

Prof. V. Akstinaitė pabrėžia kad, norint pasiruošti ateities mokslo iššūkiams, būtina investuoti į tarpdisciplininius tyrimus, kurie sujungtų technologijų (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto), socialinius ir kitus mokslus. Be to, svarbu tobulinti duomenų valdymo ir analizės įgūdžius, nes duomenų kiekis ir jų naudojimas pasauliniu mastu sparčiai didėja. Vienas iš esminių žingsnių – stiprinti mokslo infrastruktūrą, skiriant daugiau dėmesio mokslinių tyrimų centrams, kurie gali užtikrinti tyrimų kokybę ir efektyvumą. Galiausiai, pasak mokslininkės, būtina didinti bendradarbiavimą su verslu ir viešuoju sektoriumi, kad mokslo pasiekimai būtų greičiau pritaikyti praktikoje.

Ko tikėtis iš naujos programos?

Diskutuojant apie naujos programos 2028 m. lūkesčius, pranešėjai akcentavo aiškumą ir tikslingumą. Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vadovo dr. Gedimino Račiukaičio išreikštas požiūris aiškiai išdėstyti programos struktūrą pabrėžia, kad mokslininkams svarbu turėti aiškias gaires ir tikslus, kad būtų lengviau planuoti veiklas. Taip pat diskusijoje atkreiptas dėmesys į „protingą mastelį“ – programos turi būti realistinės ir pritaikytos skirtingų šalių bei institucijų pajėgumams.

Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, svarbu suvokti, kad sėkmė priklauso nuo kryptingo ir nuoseklaus darbo. Pasirengimas 2028 m. programai nėra vienkartinis žingsnis – tai procesas, reikalaujantis nuolatinio įdirbio ir gebėjimo analizuoti jau turimus rezultatus.

Forumą organizavo Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) grupė – tai Europos Sąjungos ir asocijuotų valstybių nacionaliniai kontaktiniai atstovai. Kiekvieno NCP tikslas yra suteikti pareiškėjams visapusišką pagalbą įvairiais mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais. Renginio partneris – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Nuotraukos Eglės Šenderovienės ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto