Lietuvoje veikianti kompanija UAB „SoliTek R&D“ itin aktyviai dalyvauja programos „Europos horizontas“ 5 veiksmų grupės „Klimatas, energetika, mobilumas“ kvietimuose. Per pastaruosius kelerius metus bendrovė pateikė net 19 paraiškų, iš kurių 7 buvo finansuotos, 4 buvo įvertintos itin gerai, tačiau negavo finansavimo dėl lėšų trūkumo. UAB „SoliTek R&D“ gavo 1 757 155 eurų lėšų, kurios skirtos inovacijų kūrimui ir tobulinimui saulės energetikos ir tvarios gamybos srityse.

Programos „Europos horizontas“ kontekste vidutinis sėkmės rodiklis yra apie 12–14 proc., o UAB „SoliTek R&D“ sėkmės rodiklis siekia 37 proc. (7 iš 19). Tai rodo, kad bendrovė yra itin konkurencinga ir geba pateikti aukštos kokybės paraiškas. Net ir tarp projektų, negavusių finansavimo, net 4 buvo itin aukštai įvertinti, o tai atspindi stiprų bendrovės technologinių sprendimų išmanymą.

Tačiau, kaip pastebi UAB „SoliTek R&D“ vadovas Julius Denafas, dalyvavimas „Europos horizonte“ yra kur kas daugiau nei tik finansavimo sėkmė. „Dalyvavimas „Europos horizonte“ – tai galimybė gauti ne tik finansavimą, bet ir mokytis, tobulėti bei tapti inovacijų lyderiais savo srityje. Kiekvienas projektas mums suteikia naujas žinias ir leidžia plėsti bendradarbiavimo tinklą visoje Europoje.“

Sėkmės formulė: nuolatinė paieška ir bendradarbiavimas

Bendrovė ne tik plėtoja inovatyvias technologijas, bet ir aktyviai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais. Pavyzdžiui, bendradarbiavimas projekte „EXTENDED“ apjungė stipriausius Europos mokslinių tyrimų centrus ir įmones, siekiant tobulinti saulės energijos technologijas. Projektas „HAVEN“ sujungė inovacijas aukštos efektyvumo hibridinių energijos kaupimo sistemų srityje.

Tuo tarpu projektas „BIG LEAP“ orientavosi į baterijų valdymo sistemas, o projekto „SOLINDARITY“ konsorciumas siekia tvarių sprendimų pramoninei energetikai.

Akivaizdu, kad bendradarbiavimas su stipriais Europos universitetais ir įmonėmis padeda užtikrinti aukštą projektų kokybę ir atitikimą programos „Europos horizontas“ tikslams.

Apie aukštą projektų sėkmės rodiklį, išmoktas pamokas ir kitus aspektus kalbėjomės su bendrovės vadovu J. Denafu.

Kokius esminius veiksmus atlikote, kad pasiektumėte tokį aukštą projektų sėkmės rodiklį?

– Išskirti galėčiau gal kelis veiksnius, kas mums leidžia turėti aukštą sėkmės rodiklį. Pirma, stengiamės atidžiai įvertinti į kokį konsorciumą einame, t. y. su kokiais partneriais. Patikimi ir stiprūs partneriai – vienas iš svarbiausių dalykų. Čia turiu mintyje tiek mokslinius partnerius, tiek ir tarkime tuos, kurie užsiima paraiškos rašymu, projekto administravimu ir pan. Antra, stengiamės ir patys būti tie, kuriuos kiti mato, kaip patikimus partnerius, galinčius tinkamai atlikti projekte numatytas užduotys. Taip pat nuolat sekame paskelbtus kvietimus ir stengiamės per metus pateikti gerokai daugiau nei kad tik vieną paraišką.

Kokios pagrindinės pamokos, išmoktos dalyvaujant programoje „Europos horizontas“?

– Siekiant kurti inovacijas ir ieškant tam resursų bei partnerių, pamokų tikrai būna daug, ir ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Tai apima tiek tinkamą projekto administravimą, nes teko būti ir projekto koordinatoriais bei atskirų darbo grupių lyderiais, tiek ir atliekant technines projekto užduotis. Kalbant apie technologinę dalį – tai viena iš pagrindinių pamokų yra ta, jog rašant paraišką, turime tinkamai įsivertinti, kokį ir kada norime gauti rezultatą iš planuojamo projekto. Kadangi ne viską pavyksta pritaikyti tiesioginiam panaudojimui versle dėl rizikų, jog inovacijos sukurti gali ir nepavykti, bei dar ir dėl ilgai trunkančios projektų vykdymo trukmės. Ne paslaptis, jog saulės energetikos versle pokyčiai ir inovacijų plėtra yra itin sparti, todėl kartais, vykdant ilgą ir lėtą projektą, gali tiesiog ir pavėluoti su tuo, ko reikia rinkai.

Kaip formuojate savo paraiškų komandas ir partnerystės? Ar turite nusistovėjusių tarptautinių partnerių?

– Taip, šiuo metu esame jau tokiame etape, kad neretai pasitaiko, jog jau iškarto žinome pagrindinius partnerius, su kuriais rengsime paraiškas. Turime gerus kontaktus su įmonėmis ir tyrimų centrais Vokietijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūcijoje ir kitose šalyse.

Ar planuojate plėsti dalyvavimą Europos programose? Kokios sritys šiuo metu Jums atrodo aktualiausios?

– Šalia jau mums įprastų sričių, kaip tvarumas ar gamybos technologijos, gilinamės ir jau pradėjome rengti paraiškas, kurios būtų tinkamos vystyti inovacijas, susijusias su programinės įrangos kūrimu bei kibernetinio saugumo užtikrinimu.

Ką patartumėte kitoms Lietuvos įmonėms, norinčioms dalyvauti programoje „Europos horizontas“?

– Manau, jog ši programa yra tinkama toms įmonėms, kurios turi aiškiai susidėliojusios savo augimo, naujų produktų vystymo gaires bei tikslus bei žino, kur nori būti ir ką veikti po kelių metų. Turint tai, tampa labai realu atsirinkti tinkamą kvietimą ir parašyti sėkmingą projektą, kuris atneš tiek ir finansinę pagalbą siekti savo norimų tikslų, tiek ir padės atrasti tinkamas bei naudingas partnerystes.

Lietuvos įmonės išties gali būti konkurencingos tarptautiniu mastu ir sėkmingai prisidėti prie Europos Sąjungos išsikeltų tikslų klimato ir energetikos srityse. UAB „SoliTek R&D“ – puikus pavyzdys, kaip strateginis planavimas, tvarumo vizija ir stiprus techninis pasirengimas gali atverti duris į tarptautinius projektus.

Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.