2025 m. gruodžio 11 d. Vilniuje aptartos Nacionalinio vėžio misijos centro kūrimo galimybės. Renginys subūrė platų nacionalinių ir tarptautinių suinteresuotųjų šalių ratą aptarti, kaip Lietuva galėtų geriau koordinuoti vėžio tyrimus, priežiūrą, inovacijas ir politikos formavimą, derindama nacionalines pastangas su Europos Sąjungos (ES) misija „Vėžys“. Diskusija buvo orientuota į nacionalinių poreikių, galimų veiklos modelių ir tolesnių sprendimų vertinimą.

Dialogas organizuotas įgyvendinant „ECHoS“ projektą (Europos vėžio misijos centrai – tinklai ir sinergijos), kuris padeda valstybėms narėms steigti arba stiprinti nacionalinius centrus, siekiant paspartinti ES vėžio misijos ir Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimą. Lietuvos mokslo taryba (LMT) yra šio projekto partnerė ir buvo atsakinga už iniciatyvos įgyvendinimą bei renginio organizavimą.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 40 dalyvių, atstovaujančių ministerijoms, ligoninėms, universitetams, mokslinių tyrimų institutams, pacientų ir globėjų organizacijoms, visuomenės sveikatos institucijoms, pramonės asociacijoms ir Europos partneriams. Tarptautines perspektyvas pateikė ekspertai iš Portugalijos ir Maltos, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos ir ECHoS koordinavimo komandos atstovai.

Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato Vėžio misijos sekretoriato nacionalinė ekspertė Kay Duggan-Walls teigė, kad Nacionalinis vėžio misijos centras gali būti centrinė platforma, jungianti politiką, mokslinius tyrimus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir pacientus, užtikrinant geresnį koordinavimą ir išvengiant susiskaidymo, o jo sėkmė priklauso nuo strateginio valdymo, įrodymais pagrįsto politikos formavimo ir glaudaus ministerijų, tyrėjų, gydytojų ir pacientų bendradarbiavimo.

„ECHoS“ projekto vadovė Lietuvos sveikatos mokslų universitete dr. Rita Kupčinskaitė pabrėžė pagrindinius vėžio priežiūros, tyrimų ir prevencijos bruožus Lietuvoje, taip pat esamus iššūkius.

Diskusijose pristatyta valstybių, jau įsteigusių nacionalinius vėžio centrus, patirtis. Aptarta Portugalijos vėžio centro veikla, atskleidžianti centro vaidmenį kaip nacionalinės sąsajos su Europos programomis, padedančios mažinti administracinę naštą gydytojams ir tyrėjams bei pritraukti papildomą ES finansavimą. Taip pat apžvelgtas Maltos vėžio tyrimų ir inovacijų centro modelis, kuris veikia kaip koordinuojanti platforma tarp ministerijų, mokslo institucijų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir inovacijų ekosistemos dalyvių. Šie pavyzdžiai parodė, kaip nacionaliniai centrai gali stiprinti koordinavimą, užpildyti institucines spragas ir prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo.

Apskritojo stalo diskusijose pagrindinis dėmesys skirtas instituciniam modeliui – ar Lietuvai tikslinga kurti naują Nacionalinio vėžio misijos centro struktūrą, ar stiprinti ir plėtoti jau veikiančias. Akcentuota būtinybė vengti funkcijų dubliavimo, atkreipiant dėmesį, kad Lietuvoje jau veikia Nacionalinė vėžio darbo grupė – Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo ir onkologinės pagalbos organizavimo stebėsenos taryba, atliekanti dalį potencialių centro funkcijų. Kartu pažymėta, kad esamoms struktūroms dažnai trūksta išteklių ir administracinių pajėgumų efektyviai tarpsektorinei veiklai, koordinavimui ir plėtrai.

Dialogo metu sutarta, kad nėra vieno universalaus Nacionalinio vėžio misijos centro modelio. Europos patirtis rodo, jog tokie centrai gali būti skirtingų formų ir laikui bėgant kisti, prisitaikydami prie nacionalinio konteksto ir prioritetų. Pabrėžta aiškių tikslų, tvaraus išteklių užtikrinimo ir skirtingų sektorių sutelkimo bendrai misijai svarba. Įžanginio dialogo rezultatai taps pagrindu tolesnėms nacionalinėms diskusijoms dėl vėžio koordinavimo sistemos stiprinimo Lietuvoje.