Valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) auga, o inovatyvūs verslai tampa vis atviresni bendradarbiavimui su mokslininkais bei inovacijų diegimui rinkoje. Visgi iššūkių vis dar kyla abiejose pusėse. Investicijos į MTEP mūsų šalyje vis dar valstybės, o ne verslo finansavimo objektas, o mokslininkai atidėlioja idėjų komercializavimą, mat trūksta ir žinių, ir patirties.

Inovacijos keičia mokslo veidą

Investicijos į MTEP ir inovacijas – viena spalio 15 dieną vyksiančio Lietuvos mokslo forumo „Konkurencinga ir kurianti Lietuva“ diskusijų temų. Lietuvos mokslo forumą inicijuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT) kartu su organizaciniais partneriais. 

Pasak LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus, verslo ir mokslo bendradarbiavimo svarbą geriausiai atskleidė COVID-19 pandemija – ji tapo konstruktyvios verslo bei mokslo bendrystės pavyzdžiu. 

„Verslo esmė – pelno siekimas, tad, kalbant apie bendradarbiavimą su mokslu, verslas visų pirma, ieško galimybių sėkmingai kurti naujus produktus ir konkuruoti rinkoje. Vadinasi, jeigu mokslas turi, ką pasiūlyti, o verslas turi galimybę tai, kas yra siūloma, panaudoti praktikoje, vyksta bendradarbiavimas. Mano nuomone, mokslo ir verslo bendradarbiavimas vystosi pozityvia linkme, o COVID 19 tam davė pakankamai stiprų impulsą“, – kalbėjo dr. G. Valinčius.

LMT biudžetas 2024 metais sudarė 59,9 mln. eurų (2023 m. – 50,1 mln., 2022 m. – 31,1 mln. eurų). Praėjusiais metais LMT į MTEP investavo 52 mln. eurų. Iš šios sumos finansavo daugiau kaip 2 000 projektų, iš kurių daugiau kaip 1 000 buvo skirti studentams ir doktorantams. Pasak LMT pirmininko, valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą auga, o tai atveria naujas galimybes investuoti į pažangiausias mokslo kryptis, būtinas valstybės ir visuomenės dinamiškam vystymuisi. 

„LMT prioritetą skiriame savalaikiam investavimui į inovatyviausius produktus ir, be jokios abejonės, ieškome galimybių, tuos geriausius produktus pastebėti laiku“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasigenda aktyvesnio verslo įsitraukimo

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas Tarptautiniame mokslo forume kalbės apie investicijas į MTEP ir inovacijas kaip kelią į globalų konkurencingumą, visuomenės gerovę ir saugumą.

Pasak prof. dr. D. Misiūno, jei Europos Sąjungoje, kalbant apie investicijas į MTEP, daugiau nei pusę MTEP veiklai skirtų išlaidų patiria verslo įmonių sektorius, tai Lietuvoje investicijos į MTEP – išskirtinai valstybės finansavimo objektas. 

„Efektyvus modelis veikia tuomet, kuomet investicijų į inovacijas poreikį išsako verslas, nes labai svarbu, kad visos kuriamos inovacijos turėtų vadinamą pirmąjį klientą. Atotrūkis tarp mokslo ir verslo poreikių Lietuvoje išlieka. Antra vertus, kalbant apie mokslinius tyrimus, prioritetu išlieka valstybės dotacijos, dėl šios priežasties patentų skaičius didėja lėtai. Labai svarbu ir tai, kad Lietuvos mokslininkų konkurencingumas Europos mastu yra ribotas. Mūsų mokslo bendruomenei vis dar trūksta tarptautinio matomumo ir aktyvumo. Taip, mes turime keletą labai sėkmingų ir ryškių pavyzdžių, tačiau bendro aktyvumo iki šiol pasigendu“, – kalbėjo prof. dr. D. Misiūnas. 

Pasak pašnekovo, viena, kai Lietuvos mokslininkas tampa vienu iš tarptautinės tyrėjų grupės narių, kita – prisiimti lyderystę: inicijuoti ir koordinuoti procesą. „Žiūrint į priekį, labai svarbu stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir konkurencingumą tarptautiniu mastu. Galiausiai, tai – puiki galimybė suburti tarptautines komandas, galbūt, pritraukti talentingus užsienio mokslininkus dirbti Lietuvos mokslo institucijose. Mokslinių tyrimų ekosistema mūsų šalyje vis dar labai lokali. Nors investicijos į mokslinius tyrimus gerokai didėja, ir mokslo institucijos turėtų stiprėti, šis procesas dar pradinėje stadijoje“, – kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.

Kaip pastebi prof. dr. D. Misiūnas, retas verslininkas Lietuvoje ryžtasi investuoti pinigus, kuomet grąžos gali sulaukti po penkerių ar septynerių metų. Lietuvoje verslas iki šiol daugiausia konkuravo pigesniais, visų pirma, darbo jėgos, kaštais. Šiuo metu poreikiai pamažu keičiasi, juolab pavyzdį rodo inovatyvūs verslai – biotechnologijų, lazerių, optinių prietaisų gamybos įmonės. 

Kokių pokyčių trūksta?

„Norint pokyčių investuojant į MTEP, svarbu sutelkti dėmesį į komercializavimą ir mokslo inovacijų pritaikymą rinkoje, aktyvesnį verslo įtraukimą. Taip pat svarbu skatinti individualų komercializavimą ir verslumą – visų pirma, kalbu apie doktorantus ir podoktorantūros tyrėjus. Gerėjant finansavimui, daugėja tyrėjų, tarp kurių – vis daugiau svarstančių komercializuoti savo tyrimų rezultatus, kurti savo verslą. Džiugu, jog mokslininkai rodo vis daugiau iniciatyvos, yra labiau įsigilinę į mokslinius tyrimus, pakankamai verslūs, kad jų idėjos taptų aktualios verslui. Aišku, jiems reikia pagalbos, nes čia neužtenka vienos iniciatyvos, reikia ir infrastruktūros. Kartu labai svarbu, kad atsirastų daugiau pagalbos jiems komercializuojant savo idėjas, galbūt, MTEP projektus finansuojant kartu su rizikos kapitalo fondais“, – kalbėjo pašnekovas. 

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus žodžiais, kalbant apie investicijas į MTEP, svarbi dalis – brandūs antrepreneriai – profesionalai, sukaupę solidžią patirtį savo srityje ir svarstantys kurti savo verslą.  

„Mes pradedame kalbėti apie ir industrinę doktorantūrą, kuomet mokslo doktorantūros temos orientuojamos į universitetų partnerių – privačių įmonių – poreikius, siekiant sukurti į rinką orientuotas inovacijas“, – atkreipė dėmesį profesorius. 

Šis modelis, neabejoja pašnekovas, prisidėtų prie to, kad  MTEP finansavimo dalis iš įmonių augtų, o atitinkamai augtų visas finansavimas į MTEP. 

Lietuvos mokslo forumas „Konkurencinga ir kurianti Lietuva“ – Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2025“ renginys, kurį organizuoja Lietuvos mokslo taryba. 

Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2025“ informacinis partneris – LRT. 

Spalio 15 dieną Lietuvos mokslo forumas „Konkurencinga ir kurianti Lietuva“ bus tiesiogiai transliuojamas portale LRT.lt.

Šis renginys yra Tarptautinės mokslo savaitės, vyksiančios spalio 15–17 d. ir organizuojamos Lietuvos mokslo tarybos, dalis. Daugiau informacijos apie renginius – internetinėje svetainėje.