Lapkričio 20, 26 ir 27 d. vyko „Europos horizonto“ pareiškėjams skirti mokymai „Training on Innovation Management and Co-creation“, kuriuos organizavo Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) komanda.

Mokymus vedė Europos gyvųjų laboratorijų tinklo (angl. European Network of Living Labs, ENoLL) lektoriai – prof. dr. Dimitri Schuurman, Marta De Los Ríos Vait ir Michelle Gonzalez Torres.

Trijų dienų mokymų metu buvo aptarti inovacijų vadybos procesai, bendrakūros ir gyvųjų laboratorijų (angl. Living Labs) metodai: nuo jų vystymosi pradžios, pagrindinių konstravimo principų ir suinteresuotų šalių įtraukimo iki poveikio vertinimo. Buvo pateikta daug praktinių pavyzdžių, kaip gyvosios laboratorijos įgyvendinamos sveikatos apsaugos sistemoje, miestuose, technologijų plėtros srityse ir kitur.

Lektoriai pristatė ne tik sėkmės istorijas, bet ir nepavykusius ar tik iš dalies pasiteisinusius projektus – tai buvo ypač naudingos atvejų analizės, iliustruojančios, su kokiomis kliūtimis galima susidurti kuriant gyvąsias laboratorijas, kokius aspektus reikia įvertinti ir kokios netikėtos aplinkybės gali daryti neigiamą arba, atvirkščiai, teigiamą poveikį siekiant numatytų tikslų.

Mokymų dalyviai dirbo tarpdisciplininėse grupėse, generavo idėjas, ieškojo bendrų sąlyčio taškų ir, padedami lektorių, vystė savo gyvųjų laboratorijų koncepcijas.

Mokymai padėjo dalyviams:

• Įsigilinti į planuojamų gyvųjų laboratorijų problematiką, suprasti, kaip ieškoti poreikiu grįstų sprendimų, įvertinti finansines galimybes, burti komandas, nustatyti tikslus, numatomus rezultatus ir norimą poveikį.
• Susipažinti su „Europos horizonto“ 2026 m. kvietimų teikti paraiškas tematikomis, kuriose skatinamas bendrakūros ir gyvųjų laboratorijų metodų taikymas.
• Diskutuoti darbo grupėse ir praktiškai taikyti bendrakūros bei gyvųjų laboratorijų metodus srityse, tokiose kaip energetinis atsparumas, sveikata, anglies kaupimas dirvožemyje, biologinės įvairovės atkūrimas, žiediniai sprendimai miestuose, gyvenamosios aplinkos gerinimas ir kitos.

Mokymų dalyviai turėjo išskirtinę progą susipažinti ir mokytis iš vieno geriausių savo srities ekspertų – prof. dr. Dimitri Schuurman. Be veiklos ENoLL tinkle, jis turi daugiametę patirtį įgyvendinant įvairios trukmės bendrakūros projektus ir gyvąsias laboratorijas. D. Schuurman yra Gento universiteto imec-MICT grupės verslo vystytojas ir kviestinis profesorius Gento universiteto Inžinerijos ir architektūros fakulteto Pramoninių sistemų inžinerijos ir gaminių dizaino departamente. Jis įgijo gyvųjų laboratorijų inovacijų vadybos daktaro laipsnį Gento universitete ir Briuselio laisvajame universitete Belgijoje. Kartu su kolegomis jis sukūrė inovacijų vadybos metodiką „Innovatrix“, skirtą daugiadisciplininiams ir daugiašaliams inovacijų projektams. Be to, jis vadovauja gyvųjų laboratorijų specialiųjų interesų grupei Tarptautinėje profesionalios inovacijų vadybos draugijoje (angl. The International Society for Professional Innovation Management, ISPIM).

Taip pat mokymus vedusi Michelle Gonzalez Torres ir prie jų organizavimo bei programos sudarymo prisidėjusi Marta De Los Ríos Vait yra ENoLL komandos narės. ENoLL – tarptautinė, pelno nesiekianti, nepriklausoma sertifikuotų gyvųjų laboratorijų asociacija, vienijanti daugiau nei 480 narių. Organizacijos veikla orientuota į vartotojų įtrauktį, inovacijų ekosistemų kūrimą ir mokslinių tyrimų bei inovacijų procesų integravimą realiose bendruomenėse bei aplinkoje. Ji taip pat teikia gebėjimų stiprinimo ir mokymų paslaugas.

Mokymuose buvo pristatytas 2025 m. vasarį veiklą pradėjęs Nacionalinis gyvųjų laboratorijų tinklas (LLLNet), kviečiantis vienytis Lietuvoje veikiančias gyvąsias laboratorijas ir bendrakūra besidominčias organizacijas. LLLNet narė Almanė Pakrijauskaitė pakvietė mokymų dalyvius įsilieti į tinklą, kuris šiuo metu vienija 20 narių, ir pasinaudoti galimybėmis drauge mokytis, dalintis praktine patirtimi bei bendradarbiauti.

Šie mokymai yra Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamo projekto „Sėkmingo dalyvavimo „Europos horizonte“ mokymai“ dalis. Projektu siekiama stiprinti Lietuvos mokslo ir verslo kompetencijas, rengiant tarptautines projektų paraiškas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veikloms finansuoti – taip siekiant prisidėti prie MTEPI aukšto lygio rezultatų gerinimo ir dalyvavimo tarptautinėse MTEPI programose potencialo didinimo. 

Projekto finansavimas: 680 836,8 Eur.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2023-12-22 iki 2026-02-28. 

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.