Inovacijos, kuriamos universitetų ir mokslo institutų laboratorijose, rinkoje atsiduria tik po ilgo ir nuoseklaus darbo: įvertinus poreikį, įrodžius kuriamos technologijos vertę verslui ir visuomenei bei apsaugojus intelektinę nuosavybę. „TTO Lithuania“ tinklo, vienijančio mokslo ir studijų institucijose dirbančius žinių bei technologijų perdavimo specialistus, nario – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys – apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą, bei kuo matuojama inovacijų ekosistemos sėkmė.

– Pirmąsyk Lietuvoje vyksiančios Tarptautinės mokslo savaitės (re) SEARCH 2025 metu organizuojamas „Baltijos šalių TTO tinklo susitikimas 2025 m.“ Lietuvoje jau penkerius metus veikia „TTO Lithuania“ tinklas. Kokie svarbiausia jo tikslai ir prioritetai?

– „TTO Lithuania“ tinklą 2020 metais įsteigė penki Lietuvos universitetai, prie tinklo jau prisijungė ir daugiau organizacijų. „TTO Lithuania“ tinklo tikslas – suvienyti mokslo ir studijų institucijose dirbančius žinių ir technologijų perdavimo specialistus, kurti aplinką keistis gerosiomis praktikomis bei būti labiau išgirstiems visuomenės bei politikų. 

Pagrindinės „TTO Lithuania“ tinklo veiklos – stiprinti ir vienyti technologijų komercinimo bendruomenę, skleisti žinią apie technologijų komercializavimą, intelektinę nuosavybę bei stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Kartu – atstovauti bendrai technologijų perdavimo centrų ekosistemai bei kurti poveikį ir pokytį.

Pavyzdžiui, praėjusiais mūsų „TTO Lithuania“ tinklo nariai lankėsi Airijoje, domėjosi šios šalies TTO centrų ir visos ekosistemos gerosiomis praktikomis, valstybės politika.

Parsivežėme idėją, kurią šiuo metu bandome pritaikyti Lietuvoje – sukurti universalius intelektinės nuosavybės apsaugos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei kitų paslaugų sutarčių šablonus, kurie palengvintų derybų su verslu procesą. Į šią iniciatyvą įsitraukė daugelis tinklo narių, Lietuvos mokslo taryba (LMT) ir kitos atsakingos institucijos. „TTO Lithuania“ stengiasi būti lydere, inicijuodama pokyčius, padedančius visiems ekosistemoje dirbti lengviau.

– Susibūrę universitetai siekia tarpusavyje koordinuoti žinių ir technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo iniciatyvas. Kaip paaiškintumėte, kas yra technologijų komercinimas?

– Komercializavimo proceso esmė – sukurtą produktą, technologiją ar paslaugą perduoti naudojimui – visuomenei aktualiems iššūkiams ar problemoms spręsti. Žinoma, komercializavimas ateina kartu ir su komercine nauda įmonei, kuri tą produktą parduoda vartotojui.

Komercializavimo procesas prasideda po to, kai naujos žinios, technologijos ar inovatyvūs produktai sukuriami Lietuvos universitetuose ar kitose mokslo institucijose.

Šis procesas gali būti vykdomas skirtingais būdais: kuriant naują atžalinę įmonę (steigiant dalyvauja universitetas), licencijuojant produktą kitai įmonei ar startuoliui, parduodant intelektinę nuosavybę ar įgyvendinant bendrus mokslo ir verslo projektus.

Šiame procese svarbu ir tai, kiek pats mokslininkas nori įsitraukti į procesą. Jei noro nėra, vienas sprendimų – pasirašyti licencijos sutartį ar intelektinės nuosavybės perdavimo sutartį su įmone, kuri imasi technologiją įvesti į rinką.

– „TTO Baltic“ tinklas vienija skirtingas Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją, Estiją. Ar problemos arba iššūkiai jose panašūs?

– Mūsų rinkos ir ekosistemos panašios, todėl negalime sakyti, jog problemos ir iššūkiai Lietuvoje išskirtiniai. Daugelis Europos šalių susiduria su panašiais: žmogiškųjų išteklių ir motyvacijos trūkumas, finansavimo trūkumas skirtingose inovacijų vystymo etapuose, kultūrinis nesuderinamumas tarp verslo ir mokslo organizacijų, inovatyvių produktų kūrimo tempas, administraciniai ir kiti iššūkiai. Dar vienas aktualus iššūkis – kaip motyvuoti jaunus žmones, kad jų moksliniai tyrimai neapsiribotų tik disertacija, straipsniu, bet taptų pokyčiu, padedančiu visuomenei spręsti aktualias problemas, atlieptų konkrečius poreikius.

Kalbant apie intelektinės nuosavybės apsaugą ir licencijavimą, reikia pastebėti, kad ir čia yra iššūkių. Reikėjo keisti sistemą iš esmės. Prieš 10–15 metų realybė buvo tokia, kad universitetai vykdė mokslinius tyrimus, o verslas rėmėsi jų rezultatais neatlygintinai arba labai pigiai. Šiuo metu supratimas keičiasi ir, prisidedant TTO centrams, mokslininkams už jų žinias atlyginama teisingai.

Dar vienas TTO tinklo tikslas – edukacija. Norime parodyti, kad labai svarbu, kaip verslas žiūri į mokslą, o mokslininkas – į verslininką, kaip bando vieni kitus suprasti ir kartu išspręsti rinkos iššūkius. TTO padeda abiem pusėms susikalbėti ir rasti geriausius bendradarbiavimo kelius.

– Pagal kokius kriterijus vertinamos inovacijų ekosistemos?

– Terminas „inovacijų ekosistema“ palyginti naujas, bet iš esmės tai yra visuma žmonių, organizacijų ir sąlygų, leidžiančių idėjai gimti, išaugti ir tapti rinkoje veikiančia inovacija. Dažna inovacijų pradžia – universitetai, mokslo institutai, kuriantys žinias, kurių pritaikymas sąlygoja naujų technologijų ar produktų atsiradimą.

Toliau svarbu žmonės ar įmonės, kurie tas žinias pritaikytų, generuotų idėją ir aiškiai matytų, kokią problemą gali išspręsti. Vien tik idėjos neužtenka, reikalingas ir biudžetas jai įgyvendinti. Šiame etape atsiranda rizikos kapitalo fondai, verslo angelai, taip pat finansavimą skiria valstybė. Paskutinė grandis – vartotojai, kurie įsigyja inovatyvų produktą. Žinoma, inovacijų ekosistemoje svarbi politinė, ekonominė, geopolitinė aplinka ir kt.

Kaip matome, inovacijų ekosistemai reikalingi žmonės, infrastruktūra, idėjos, kurios gimsta iš visuomenės iššūkių bei problemų. Mūsų tikslas – atliepti visuomenės iššūkį, norą gyventi geriau, patogiau, efektyviau ir pan. Didžioji dalis inovacijų gimsta iš tinginystės, kai mes nenorime kažko daryti arba norime daryti patogiau, efektyviau.

Kaip įvertinti inovacijų ekosistemą? Egzistuoja įvairūs rodikliai, pavyzdžiui, 2024 m. Europos Komisijos paskelbta Europos inovacijų švieslentė, kurioje Lietuva – 19 vietoje, o pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą – šeštoje. Tai rodo, jog veikianti ekosistema duoda apčiuopiamus rezultatus. Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva šiemet pakilo per dvi pozicijas – į 33 vietą.

Geriausiai matomi ir labiausiai viešinami Lietuvoje atsiradę nauji vienaragiai ar sukurti inovatyvūs produktai. Nors vienaragių skaičius neatskleidžia tikrojo inovacijų ekosistemos veido, bet tai gali būti kaip vienas iš indikatorių, kuris parodo, kaip mums sekasi. O sekasi tikrai gerai. Skirtingi indeksai vertina nuo 10 iki 70 skirtingų rodiklių, kurie turi įtakos inovacijoms ir jų ekosistemoms. Todėl svarbu, kad ekosistemoje būtų balansas ir sričių, kurios yra silpnesnės, stiprinimas.

Kas lėmė gerėjančius rezultatus? Kalbant apie Europos inovacijų švieslentę, gerėjančius rezultatus lėmė inovacijų skatinimo priemonės, gerėjantys mokslo ir verslo santykiai. Kartu su TTO tinklo nariais daug dirbame, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas vyktų aktyviau ir efektyviau. Lygiai taip pat bendraujame su mokslininkais, ieškome naujų atradimų MSI.

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama jauniesiems inovatoriams, veikia įvairios iniciatyvos, tokios kaip „Lietuvos Junior Achievement“ programa, įvairios STEAM veiklos, nuo ankstyvojo amžiaus ugdančios antreprenerystės mąstyseną ir norą kurti. Tai jau dabar galima pajusti dirbant su jaunais žmonėmis.

– Kalbant apie inovacijų ekosistemą arba inovacijoms palankią aplinką, ar yra temų, diskusijų, kurios aktualios ir be kurių nepraeina nė vienas susitikimas?

– Aktualijos keičiasi priklausomai nuo situacijos. Covid-19 pandemijos metu aktualija buvo medicina, medicinos prietaisai, tyrimai, vakcinos, biotechnologijos. Prasidėjus karui Ukrainoje, labai daug resursų ir tyrimų buvo nukreipta į gynybos sektorių. Nemažai dėmesio buvo skiriama gynybos pramonei arba dvigubo panaudojimo inovacijoms.

Kas liečia procesus, mums aktualūs intelektinės nuosavybės klausimai: kaip edukuoti mokslininkus laiku pasirūpinti kuriamos inovacijos intelektine apsauga, o vėliau inovaciją parduoti verslui, įrodyti jos vertę.

Kalbant apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vienas svarbiausių klausimų – vertė. Kokia vertė sukuriama verslui, kaip ją įvertinti, galiausiai, kokia vertė – vartotojui. Galime isivaizduoti, kad sukūrėme produktą, keičiantį pasaulį, bet iš tikrųjų, jeigu nėra vertės galutiniam vartotojui, niekas jo nepirks.

Norime, kad inovacijų kūrimo ir finansavimo procesas būtų nuoseklus, todėl tenka daug diskutuoti su ministerijomis, agentūromis ir kitomis institucijomis. Kas, kalbant apie inovacijų ekosistemą, šiek tiek neramina, tai nenuoseklumas arba dažna kaita, ypač keičiantis politiniams vėjams.

Skatiname, kad kuo daugiau inovacijų būtų diegiamos praktikoje, tačiau turime spragų su viso produkto vystymo proceso finansavimu. Dalis proceso lieka užribyje, t. y. koncepcijos patvirtinimas, maketo kūrimas. Tokios veiklos mokslininkui yra labai brangios, todėl situaciją būtina keisti. Problemų galima rasti visose srityse, visgi, manau, kad šiuo metu inovacijų ekosistema Lietuvoje nuo valdžios sektoriaus iki kūrėjo yra pakankamai gerai subalansuota.

Spalio 16 d. vyksiantis „Baltijos šalių TTO tinklo susitikimas 2025“ suburs pirmaujančius žinių bei technologijų perdavimo profesionalus iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos į antrąjį viso regiono susitikimą.

Susitikime numatytos pagrindinės pranešimų sesijos, kuriose dalyvaus Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO), Europos Komisijos atstovai, teisininkai, intelektinės nuosavybės specialistai bei Baltijos šalių inovacijų lyderiai.

Svarbiausias susitikimo akcentas – Baltijos šalių TTO tinklo diskusijų sesija, kurioje bus pabrėžta Strateginė technologijų perdavimo biurų (TTO) reikšmė kuriant ir stiprinant inovatyvias ekosistemas Baltijos regione.

„Baltijos šalių TTO tinklo susitikimas 2025“ – vienas ir keturių Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2025“, spalio 15–17 dienomis pirmąkart vyksiančios Lietuvoje, renginių. 

Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2025“ informacinis partneris – LRT.lt.