Birželio 13 d. įvyko nuotolinis renginys „EIC Coffee Break“, kurio metu buvo aptarta nauja Europos Komisijos paskelbta „Europos startuolių ir augančių įmonių strategija“ (angl. „EU Startup and Scale-up Strategy“), pasirodžiusi gegužės pabaigoje. Ši ambicinga strategija siekia įvertinti esamą padėtį ir išplėsti galimybes Europos startuoliams bei sparčiai augančioms įmonėms tapti pasauliniais lyderiais, ypač tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, finansinės technologijos, tvariosios inovacijos ir duomenų ekonomika.

Strategijoje numatytos penkios pagrindinės veiklos kryptys:

• Inovacijoms palanki reguliacinė aplinka

Europos Sąjungos (ES) rinka išlieka fragmentuota – valstybėse narėse taikomos skirtingos įmonių registracijos, licencijavimo ir mokestinės taisyklės, o tai stabdo startuolių plėtrą. Strategijoje siūloma supaprastinti reguliavimą, įvesti „inovacijų testus“ (angl. innovation stress test) teisės aktams, kurti vieningą „pan-Europos“ įmonių identitetą.

Vienas ryškiausių pasiūlymų – vadinamasis „28-asis režimas“, kuris numatytų bendrą taisyklių rinkinį inovatyvioms įmonėms visoje ES, nepriklausomai nuo jų registracijos šalies.

• Geresnė prieiga prie finansavimo

Europoje vis dar trūksta galimybių pritraukti stambius – virš 50 mln. eurų siekiančius – investicijų raundus. Lyginant su JAV, kur tokių galimybių yra bent septynis kartus daugiau, ES startuoliai susiduria su itin ribotomis galimybėmis mastelio augimui.

Be to, didžioji dalis rizikos kapitalo Europoje vis dar ateina iš valstybės fondų, o ne iš privataus sektoriaus. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį Europos investicijų fondas ir nacionaliniai viešieji investuotojai sudarė net 31 proc. visų ES rizikos investicijų, kai JAV viešasis sektorius tesudaro apie 4 proc.

Itin trūksta finansavimo „scale-up“ etapui, kai įmonei reikia investicijų technologinei plėtrai, tarptautinei ekspansijai ir infrastruktūrai. Ypač tai aktualu tokiose strateginėse srityse kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos ar biotechnologijos.

• Greitesnis patekimas į rinką ir augimas

Inovacijas skatinantys viešieji pirkimai tebėra neišnaudotas instrumentas – tik apie 10 proc. jų susiję su inovacijų diegimu. Pagrindinės problemos kyla dėl per didelio atsargumo ir perteklinės biurokratijos. Esamos pirkimų procedūros dažnai yra sudėtingos, orientuotos į rizikos vengimą, o tai atgraso jaunas įmones, neturinčias patirties viešajame sektoriuje.

Viešųjų pirkimų strategijoms trūksta sisteminio požiūrio – jos menkai integruotos į ES inovacijų ir technologijų politiką. Be to, akcentuojama mažiausia kaina, o ne ilgalaikė nauda, efektyvumas ar tvarumas. Startuoliai dažnai atmetami dėl „nepakankamos patirties“, nors jų siūlomi sprendimai gali būti gerokai pažangesni nei įsitvirtinusių tiekėjų.

Papildomų kliūčių kelia nepritaikyti kvalifikaciniai ir sertifikavimo reikalavimai bei dideli finansiniai barjerai – užstatai ar apyvartos ribos – kurių dauguma startuolių neatitinka. Taip pat trūksta strateginio planavimo, kaip į inovacijas įtraukti viešąsias paslaugas bei tradicines tiekimo grandines. Pastarosios veikia pagal iš anksto nustatytus techninius standartus, kurie retai pritaikyti ankstyvos stadijos įmonėms.

• Talentų pritraukimas ir išlaikymas

Talentų trūkumas – vienas didžiausių įmonių augimo barjerų. Nors technologijų darbo rinka Europoje sparčiai plečiasi, konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų išlieka didelė. Daug talentingų žmonių renkasi karjerą už ES ribų – tai lemia geresnės sąlygos, atlyginimai ar aiškesnės karjeros galimybės.

Pritraukti specialistus iš užsienio taip pat sudėtinga: ES mėlynosios kortelės (angl. Blue Card) schema suteikia galimybių aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Europą, tačiau jos praktinis taikymas labai netolygus. Strategijoje atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvą – pagal 2022 m. duomenis, šalis pateko tarp keturių ES valstybių, kurios išdavė daugiausia ES mėlynųjų kortelių: Vokietija (77,3 proc.), Lenkija (6,0 proc.), Lietuva (4,8 proc.) ir Prancūzija (4,7 proc.).

Atsižvelgdama į šią disproporciją, Europos Komisija 2023 m. lapkritį pristatė „Įgūdžių ir talentų judumo paketą“, kuriuo siekiama pritraukti, išlaikyti ir kuo efektyviau išnaudoti užsienio talentus. Jame numatyta nauja ES teisės akto iniciatyva dėl ES talentų rezervų (angl. EU Talent Pool) kūrimo bei rekomendacija dėl trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų pripažinimo, kuria siekiama sumažinti tarptautinės įdarbinimo sistemos barjerus ir sudaryti sąlygas specialistams visiškai išnaudoti savo gebėjimus Europos darbo rinkoje.

Universitetų ir verslo pasaulio ryšiai tebėra silpni. Nors ES universitetai parengia aukšto lygio mokslininkus ir inžinierius, šie retai įsitraukia į startuolių veiklą. Tam trukdo nelankstūs karjeros keliai, silpni intelektinės nuosavybės valdymo mechanizmai ir rizikingos akademinių atžalinių įmonių (spinoff’ų) steigimo sąlygos.

Siekiant šias problemas spręsti, strategijoje siūloma plėtoti ES Talentų fondą ir Talentų rezervą, harmonizuoti opcionų apmokestinimą, kurti bendradarbiavimo programas tarp mokslo institucijų, pramonės ir startuolių bei diegti mentorystės ir technologijų perdavimo iniciatyvas.

• Prieiga prie infrastruktūros ir paslaugų

Europos universitetai yra itin stiprūs mokslinių tyrimų srityje, tačiau jų potencialas, kuriant rinkai pritaikomas inovacijas, lieka menkai išnaudotas. Nors daugiau nei 10 proc. Europos patentų yra kilę iš universitetų, tik apie trečdalį jų pavyksta realiai komercializuoti.

Viena iš priežasčių – nepakankamai pajėgūs technologijų perdavimo biurai (TTOs), ypač pietų ir rytų Europos šalyse. Jie dažnai veikia su labai ribotais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, o jų galimybės padėti mokslininkams vystyti verslą – ribotos. Dėl to daug vertingų akademinių išradimų nepasiekia rinkos ir neprisideda prie Europos ekonominio augimo.

Strategijos svarba

Ši strategija siunčia aiškų politinį signalą – Europos ateitis priklauso nuo gebėjimo kurti, auginti ir išlaikyti inovatyvias įmones. Tai kvietimas veikti dabar: supaprastinti taisykles, užtikrinti reikalingą finansavimą, šalinti kliūtis talentams ir paversti Europos rinką vieninga, konkurencinga bei augimą skatinančia erdve.

Parengta pagal Europos startuolių ir augančių įmonių strategiją.