Kopenhagoje gruodžio 17–18 d. vyko konferencija „Science Diplomacy – Bridging Divides in a Fragmented World“, skirta Europos mokslo diplomatijai, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių, tarp jų – ir Lietuvos mokslo tarybos atstovai.

Konferencijoje nagrinėta, kaip mokslo diplomatijos sritis keitėsi pastarąjį dešimtmetį, atnešusį esminius lūžius: Rusijos agresiją prieš Ukrainą, COVID-19 pandemiją, dirbtinio intelekto proveržį, klimato krizę, augantį nepasitikėjimą mokslu bei akademinės laisvės iššūkius, ir kokiomis priemonėmis bandyta išsaugoti santykius su mokslu bei akademinėmis bendruomenėmis.

Ukraina: nuo skubios pagalbos prie ilgalaikės strategijos

Ukrainos situacija konferencijoje buvo pristatyta kaip tikras Europos mokslo diplomatijos testas. Diskusijose pabrėžta, kad karo akivaizdoje Europos institucijos turėjo derinti skubias pagalbos priemones su ilgalaike strategija. Pirmasis žingsnis buvo nukreiptas į greitą finansinę paramą ir infrastruktūros palaikymą, kad mokslininkai galėtų tęsti tyrimus ir išlaikyti ryšius su tarptautinėmis akademinėmis bendruomenėmis.

Svarbus Europos atsako elementas buvo programa „Europos horizontas“. Ji suteikė galimybes Ukrainos institucijoms dalyvauti tarptautiniuose projektuose, gauti finansavimą tyrimams ir integruotis į bendrus Europos mokslinius tinklus. Taip pat buvo akcentuojamas Europos mokslo tarybos (ERC) indėlis, skatinantis aukšto lygio tyrimų tęstinumą nepaisant karo iššūkių.

Be finansinės paramos, ES universitetai ir tyrimų centrai priėmė ukrainiečių tyrėjus ir studentus, suteikdami galimybę tęsti mokslinę veiklą net karo sąlygomis. Šios priemonės ne tik padėjo išsaugoti individualias karjeras, bet ir sustiprino Ukrainos integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę, skatinant tvarią ir modernią tyrimų infrastruktūrą.

Ilgalaikėje perspektyvoje programa siekia stiprinti Ukrainos mokslo infrastruktūrą, modernizuoti tyrimų laboratorijas, skatinti skaitmeninę transformaciją ir integruoti šalies mokslinius pajėgumus į ES bendruomenę.

Ukrainos pavyzdys demonstruoja, kad „Europos horizontas“ veikia kaip strateginis mokslo diplomatijos įrankis, gebantis derinti skubią pagalbą su ilgalaikėmis investicijomis į žmones, žinias ir infrastruktūrą. Tai rodo, kad mokslo diplomatija gali būti veiksminga priemonė tiek humanitarinei paramai, tiek ilgalaikės Europos integracijos tikslams pasiekti.

„Soft power“: kaip „Europos horizonto” projektai stiprina diplomatiją

Programos „Europos horizontas“ projektai tampa svarbiu įrankiu Europos mokslo diplomatijoje. Jie leidžia skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, jungti mokslininkus iš skirtingų šalių ir kurti ilgalaikius mokslinius tinklus. Per šiuos projektus ekspertai gali dalytis žiniomis, plėtoti naujas technologijas ir spręsti globalias problemas, tokias kaip klimato kaita, sveikatos krizės ar skaitmeninė transformacija.

Be akademinės naudos, „Europos horizonto“ projektai stiprina diplomatinius ryšius. Dalyvaudami bendruose projektuose, šalių mokslininkai ne tik užmezga profesinius kontaktus, bet ir prisideda prie pasitikėjimo kūrimo tarp valstybių, kuriant pagrindą konstruktyviam dialogui net sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis. Tokiu būdu projektai veikia kaip „soft power“ instrumentas, leidžiantis Europai išlaikyti lyderystę globalioje mokslo bendruomenėje.

Programos projektai taip pat padeda jauniems mokslininkams – doktorantams, postdoktorantams ir jauniesiems tyrėjams – įgyti tarptautinės patirties, dalyvauti mobilumo programose ir integruotis į Europos tyrimų erdvę. Tai ne tik stiprina jų asmeninę kompetenciją, bet ir užtikrina, kad Europos mokslo bendruomenė išliktų konkurencinga bei inovatyvi.

Tolimesnė Europos mokslo diplomatijos sistema

Žvelgiant į ateitį, Europos mokslo diplomatijos sistema sieks dar labiau stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, skatinti lygiavertes partnerystes ir spręsti geopolitinius bei socialinius iššūkius. Programos „Europos horizontas“ projektai suteikia galimybę ne tik finansuoti tyrimus, bet ir plėtoti naujas žinių grandines, skatinti jaunųjų mokslininkų mobilumą bei stiprinti ES kaip globalaus mokslo diplomatijos lyderio pozicijas.

Tokiu būdu sistema tampa ne tik praktiniu veiklos pagrindu, bet ir strategine priemone, leidžiančia Europai efektyviai derinti mokslą, politiką ir diplomatiją. Ji padeda kurti bendrus standartus, dalytis gerąja patirtimi tarp valstybių narių ir užtikrinti, kad mokslo diplomatijos rezultatai duotų ilgalaikę naudą tiek ES, tiek globaliu mastu. „Europos horizontas“ čia veikia kaip kertinis mechanizmas, jungiantis finansinę paramą, tyrimų projektus ir diplomatinius tikslus į vieningą, nuosekliai veikiančią sistemą.