Miškai – neatsiejama mūsų planetos ekosistemos dalis, palaikanti biologinę įvairovę, reguliuojanti klimatą ir teikianti svarbius išteklius žmonijai. Tačiau kasmet pasaulyje iškertama 10 mln. hektarų miškų. Ši problema kelia grėsmę ne tik biologinei įvairovei, bet ir prisideda prie klimato kaitos. Miškų nykimo priežastys ir galimi sprendimai reikalauja tiek pasaulinių, tiek regioninių veiksmų, o Europos Sąjunga (ES) šioje kovoje atlieka svarbų vaidmenį.

Pasaulio miškų naikinimą daugiausia skatina žemės ūkio plėtra. Miškai dažnai kertami tam, kad būtų sukurta nauja vieta galvijų, sojos, kakavos, alyvpalmių aliejaus, kaučiuko ir kavos auginimui. Šios prekės plačiai vartojamos visame pasaulyje, įskaitant ES, kuri yra viena didžiausių šių produktų rinkų. Todėl ES ne tik naudojasi šių išteklių privalumais, bet ir turi atsakomybę prisidėti prie miškų išsaugojimo.

Naujojo reguliavimo svarba

Siekdama kovoti su miškų naikinimu, ES priėmė miškų naikinimo reglamentą (angl. EU Deforestation Regulation, EUDR), kuriuo siekiama apriboti neigiamą ES rinkos poveikį visuotiniam miškų kirtimui ir nykimui pasauliniu mastu. Reglamentas nustato griežtus reikalavimus tiekimo grandinėms ir įpareigoja įmones užtikrinti, kad jų produktai būtų „be miškų naikinimo“. Tai reiškia, kad į ES importuojant tam tikrus produktus (pvz., soją, palmių aliejų, kavą, medieną ir kt.), turi būti pateikiami įrodymai, jog šie produktai nėra susiję su miškų naikinimu.

Svarbu pabrėžti, kad Žemės stebėjimo (EO) ir GNSS technologijos leidžia stebėti miškų būklę ir užtikrinti reglamento vykdymą. „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga (CLMS) ir naujoji ES miškų naikinimo ir alinimo observatorija kuria Žemės stebėjimu grindžiamas miškų stebėsenos priemones. Naudojant „Copernicus“ programos ir palydovuose „Sentinel“ esančias optines ir radarines priemones, šios priemonės gali teikti miškų sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams pasaulinio masto duomenis dideliu duomenų gavimo dažnumu.

Inovatyvūs technologiniai sprendimai

Technologijos vaidina esminį vaidmenį kovojant su miškų nykimu. „Copernicus“ Žemės stebėjimo programa kartu su ES miškų naikinimo ir alinimo observatorija siūlo įrankius, padedančius įmonėms užtikrinti produktų tvarumą. Palydovai gali analizuoti miškų naikinimą, pateikti duomenis apie tam tikrus žemės plotus ir net atlikti DNR analizę, užtikrindami, kad prekės nebūtų kilusios iš nelegaliai iškirstų teritorijų.

ES bendradarbiauja su verslo sektoriaus atstovais, kad šios technologijos būtų lengvai pritaikomos. Įgyvendintas bandomasis projektas, kuriame 17 Žemės stebėjimo bendrovių analizavo kavos plantacijas, siekdamos suprasti, kaip šios technologijos gali padėti gamintojams ir prekiautojams laikytis reglamento.

EUDR nauda ir galimybės

Iniciatyvos, tokios kaip EUDR ir „Copernicus“ programa, parodė, kad technologijos gali tapti pagrindiniu įrankiu, sprendžiant ekologines krizes. ES miškų naikinimo reglamentas ne tik padeda spręsti ekologines problemas, bet ir skatina ekonomikos pokyčius.

Prognozuojama, kad EUDR sumažins anglies dioksido išmetimą iki 32 milijonų tonų per metus, prisidedant prie ES tikslo tapti pirmuoju klimato neutralumu pasižyminčiu žemynu. Be to, jis kuria naujas galimybes verslui, ypač Žemės stebėjimo bendrovėms, kurios gali teikti duomenis ir sprendimus produktų gamintojams.

Pexels.com ir EUSPA nuotr.