Nauja Jungtinių tyrimų centro publikacija pateikia nuoseklią, įrodymais pagrįstą analizę, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) priežiūrą ir kuriose srityse vis dar išlieka reikšmingų spragų. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Europoje – jos paliečia daugiau nei 60 milijonų gyventojų ir daro vis didesnį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms.
Šiuo metu DI sprendimai jau plačiai taikomi tokiose srityse kaip automatinė elektrokardiogramų interpretacija, DI paremta echokardiografija, vainikinių arterijų kalcio kiekio vertinimas kompiuterinės tomografijos (KT) vaizduose, KT pagrindu apskaičiuojamas frakcinis kraujotakos rezervas bei ūminio insulto diagnostikos prioritetizavimas. Šios technologijos leidžia pagreitinti diagnostiką, padidinti sprendimų nuoseklumą ir optimizuoti klinikinius procesus, dažnai pasiekdamos specialistų lygio rezultatų.
Vis dėlto analizėje pabrėžiama, kad daugeliui perspektyvių DI taikymų vis dar trūksta patikimų klinikinių įrodymų, pagrindžiančių realią naudą pacientams. Per dažnai DI sėkmė vertinama pagal algoritmų techninį tikslumą, o ne pagal poveikį išgyvenamumui, hospitalizacijų skaičiaus mažinimui ar pacientų gyvenimo kokybei.
Ne mažiau svarbi problema – netolygi DI sklaida. Gerai aprūpinti akademiniai centrai DI sprendimus diegia sparčiau, tuo tarpu mažesnės ligoninės ir ekonomiškai silpnesni regionai susiduria su infrastruktūros, specialistų rengimo ir tvaraus finansavimo iššūkiais. Be to, vartotojams skirtos DI technologijos ir dėvimi įrenginiai vis aktyviau daro įtaką žmonių širdies sveikatos sprendimams, dažnai už tradicinės medicininės priežiūros ribų.
Europos Sąjunga jau sukūrė reikšmingą reguliacinį ŠKL pagrindą – Dirbtinio intelekto aktą, Medicinos prietaisų reglamentą ir Europos sveikatos duomenų erdvę. Tačiau vien reguliavimo nepakanka. Norint, kad technologinė pažanga virstų realia klinikine nauda, būtini nuoseklūs klinikiniai tyrimai, bendri duomenų standartai, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų stiprinimas ir sąmoningos pastangos užtikrinti lygiavertę prieigą prie DI sprendimų visose Europos sveikatos sistemose.
Iš arčiau susipažinti su publikacija galima paspaudus šią nuorodą.
Dėl kvietimų teikti paraiškas, apimančių širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, konsultuoja „Europos horizonto“ sveikatos srities NCP Sigita Auvertin (Bagdonienė), tel. +370 608 90 647, el. p. sigita.bagdoniene@lmt.lt.
