Europos Komisijos (EK) Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato 2024 m. vasario 19-20 d. organizuota konferencija „Research Perspectives on the Health Impacts of Climate Change” suteikė išties unikalią progą išgirsti naujausius mokslinių tyrimų rezultatus bei įžvalgas apie klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai. Konferencijos metu akcentuotas sveikatos vaidmuo, kaip svarbaus globalaus klimato kaitos veiksnio, kuriam iki šiol nebuvo skirta pakankamai dėmesio.

Konferencijoje įžvalgomis dalijosi mokslininkai, politikai, EK, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos misijos „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ atstovai bei daugelio pasaulio šalių vyriausybių, tarptautinių ir visuomeninių organizacijų nariai. Pabrėžta, kad kovai su klimato kaita ir jos poveikiu sveikatai būtinos itin didelės transformacijos, kurios neabejotinai priklausys ne tik nuo mokslo, bet ir nuo verslo bei visuomenės įsitraukimo. Pranešėjai ne tik pateikė vykdomų projektų, tyrimų ar veiklos rezultatus, tačiau įvardino ir likusias mokslinių tyrimų spragas, siūlė sprendimus ateičiai, taip pat akcentavo būtinybę bendradarbiauti, siekiant įgyvendinti veiksmingus sprendimus.

Belgijai pirmininkaujant Europos Tarybai, išsakytas šalies siekis prisidėti prie ES Žaliojo kurso politikos, pasitelkiant mokslą. Šiandien sveikatos sistema sukuria apie 5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau negu aviacijos ar vandens transporto sektoriai), todėl Belgija palaiko Europos iniciatyvą „Viena sveikata“ (angl. One Health EJP), kuria siekiama veikti holistiškai, prisitaikant prie klimato kaitos bei atsižvelgiant į susijusius faktorius žmonių sveikatai.

Konferencijoje išsakytas nuogąstavimas, jog Europa yra labiausiai šiltėjantis žemynas pasaulyje, o ateities prognozės tvirtina, jog galime tikėtis ne tik daugiau ekstremalių oro sąlygų, bet ir rizikų žmogaus sveikatai ir gerovei. Norint, kad Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu, itin svarbus mokslo, visuomenės įsitraukimas bei verslo parama. Būtina toliau tęsti veiksmus, saugant nuo užkrečiamų ligų, skiriant dėmesį psichinei sveikatai, kurti žalias erdves, užtikrinti švarų orą ir vandens tiekimą, atsižvelgiant ne tik į miestų, bet ir į kaimo vietovių poreikius ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikius. Artimiausiu metu bus pristatytas Europos klimato rizikos vertinimo dokumentas.

Viešosiose ekspertų diskusijoje nagrinėtos klimato kaitos ir sveikatos mokslinių tyrimų aktualumo, vaikų ir jaunimo sveikatos, pažeidžiamų visuomenės grupių, ypač vaikų ir nėščiųjų moterų, sveikatos mokslinių tyrimų trūkumo ir kitos aktualios temos. Kalbėta apie jaunų žmonių psichinę sveikatą ir patiriamą nerimą dėl klimato kaitos (potvyniai, gaisrai ir kt.), pandemijos pasekmių. Diskusijose pabrėžta regiono ir bendruomenių svarba, kovojant su klimato kaita. Siekiant įtraukti vietos bendruomenes, svarbu palaikyti ryšį su jomis, suprasti joms kylančius iššūkius ir atlikti daugiau mokslinių tyrimų, į kuriuos būtų įtrauktos bendruomenės.

Antrąją konferencijos dieną buvo akcentuojami besivystančių šalių iššūkiai ir poreikiai, ypač Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos žemynuose, kur trūksta resursų atstatyti gamtos nelaimių sukeltus nuostolius ir pasirūpinti gyventojų sveikata.

Medicininių prietaisų gamintojo „Philips“ tvarumo vadovas Robert Metzke pabrėžė, kad svarbu akcentuoti ne kylančią pasaulio oro temperatūrą, bet klimato kaitos pasekmes, kurios kelia grėsmę tūkstančiams gyventojų. Švedijos Karolinska universiteto ligoninės veiklos pavyzdžiai pristatyti, kaip tvarios veiklos pavyzdžiai, kurių tikslas yra mažinti poveikį klimatui. Paralelinėse sesijose aptarta, kaip išvengti duomenų trūkumo moksliniuose tyrimuose, skatinti atvirą mokslą ir efektyviau įtraukti visuomenę ir valdžios atstovus, kovojant su klimato kaitos sukeltu poveikiu sveikatai.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės atstovės Akvilė Eglinskaitė, Jolanta Revaitienė ir Sigita Auvertin (Bagdonienė).