.svg)
Liepos 16 d. Europos Komisija pristatė pasiūlymą dėl Daugiametės finansinės programos (DFP) (angl. Multiannual Financial Framework, MFF) biudžeto 2028–2034 metams, kartu pateikdama ir dokumentą apie būsimąją 10-ąją bendrąją Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (BP). Tai svarbi žinia Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenei, kadangi bus tęsiama „Europos horizonto“ programa su beveik dvigubai didesniu – 175 mlrd. eurų – biudžetu.
Naujoji BP remsis ankstesnių programų pasiekimais – plės tai, kas pasiteisino, supaprastins tai, ką buvo įmanoma supaprastinti, ir sutelks investicijas ten, kur jos labiausiai reikalingos Europai.
Svarbiausi pokyčiai
Naujoji BP bus paremta 4 ramsčių (angl. Pillars) struktūra: „Pažangus mokslas“ (I ramstis), „Konkurencingumas ir visuomenė“ (II ramstis), „Inovacijos“ (III ramstis) bei „Europos mokslinių tyrimų erdvė“ (IV ramstis).
Atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymą, planuojama sukurti naują Europos konkurencingumo fondą, kurio dydis sieks 409 mlrd. eurų. Šio fondo lėšos bus nukreiptos į švariąją ir skaitmeninę pertvarką, sveikatos apsaugą, biotechnologijas, bioekonomiką, gynybą, kosmoso sritį bei ES pramoninių inovacijų plėtrą.
Komisija taip pat siūlo penkis naujus nuosavus ES biudžeto finansavimo šaltinius. Jie apimtų pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM), mokesčio už nesurinktas elektronines atliekas (e-atliekas), tabako akcizų taikymo bei Europos korporatyvinių išteklių (CORE). Tikimasi, kad šie šaltiniai kasmet sugeneruos apie 58,5 mlrd. eurų.
Naujosios BP stiprinimas
Naujoji BP siekia supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, padidinti jo prieinamumą ir paspartinti lėšų skyrimo procesus. Projektų planavimą ir įgyvendinimą palengvins biurokratijos mažinimas, fiksuoto finansavimo modelio taikymas bei trumpesnis laikotarpis nuo paraiškos pateikimo iki dotacijos gavimo.
Didelis dėmesys skiriamas bendradarbiavimui tiek tarp šalių narių, tiek su privačiu sektoriumi. Bus kuriamos aiškiau orientuotos partnerystės, susietos su strateginiais Europos pramonės sektoriais, kad būtų stiprinamas konkurencingumas, saugumas ir atsparumas. Taip pat bus stiprinamos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir jų prieinamumas.
Galiausiai, programa sieks mažinti tyrimų pajėgumų skirtumus tarp regionų, stiprinti vietinius MTI ekosistemų gebėjimus ir stabdyti aukštos kvalifikacijos specialistų emigraciją, pasitelkiant specialiai pritaikytas priemones kompetencijai plėtoti visoje Europoje.
Šie pokyčiai yra svarbūs siekiant didesnio ES strateginio savarankiškumo, atsparumo ir technologinės lyderystės. Taip pat numatoma supaprastinti ir suderinti finansavimo logiką tarp įvairių programų, stiprinti investicijas į įgūdžius, regioninę sanglaudą, saugumą ir pasirengimą krizėms. Be to, siūloma užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai ir stiprinti ES vaidmenį pasauliniu mastu.
Tolesni veiksmai
Svarbu pabrėžti, kad tai šiuo metu yra Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas. Sprendimą dėl būsimos DFP ir pajamų sistemos priims valstybės narės Taryboje. DFP reglamento priėmimui reikalingas visų valstybių narių vienbalsis pritarimas, gavus Europos Parlamento sutikimą. Kai kurie biudžeto pajamų sistemos elementai (ypač nauji nuosavi ES biudžeto finansavimo šaltiniai) taip pat reikalaus ne tik vieningo Tarybos sprendimo, bet ir kiekvienos valstybės narės ratifikacijos pagal jos konstitucinius reikalavimus.
Daugiau informacijos:
