Birželio 19 d. Europos Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą, kuriame nustatyta procedūra, kaip Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gali prisijungti prie ES Kosminės situacijos stebėjimo ir sekimo (ES SST) partnerystės – svarbios iniciatyvos, skirtos apsaugoti kosminius išteklius nuo susidūrimų orbitoje, atsižvelgiant į didėjantį kosminės veiklos mastą.

ES SST partnerystė yra puikus ES bendradarbiavimo pavyzdys: 15 valstybių narių sujungia savo kosminius išteklius ir bendromis pastangomis saugo apie 600 palydovų nuo susidūrimų kosmose bei informuoja daugybę partnerių apie objektų skilimus orbitoje ir nekontroliuojamus kosminių objektų sugrįžimus į Žemės atmosferą. Partnerystė buvo įkurta prieš mažiau nei trejus metus, o nuo 2023 m. liepos 1 d. kartu su SST prieigos centru (angl. SST Front Desk) prie EUSPA perėmė SST paslaugų teikimą.

Šiuo metu ES SST partnerystė plečiasi: kelios kitos ES valstybės narės jau pareiškė norą prisijungti, taip dar labiau stiprindamos ES nepriklausomumą ir autonomiją kosmoso stebėjimo ir sekimo srityje, didindamos kosminės erdvės saugumą bei tvarumą Europoje ir stiprindamos ES, kaip patikimos ir atsakingos partnerės, poziciją kosminių išteklių apsaugoje.

Įgyvendinimo sprendimas yra pirmasis iš kelių svarbiausių žingsnių, susijusių su ES SST partnerystės plėtra. Vadovaujantis ES Kosmoso reglamento 58 straipsniu, sprendime aprašyti procedūriniai veiksmai, kuriuos turi atlikti ES valstybės narės, turinčios SST pajėgumų, norėdamos prisijungti prie partnerystės. Dokumentas buvo priimtas vadovaujantis komitologijos procedūra, todėl sulaukė visų 27 ES valstybių narių pritarimo.

Artimiausi ES SST partnerystės etapai:

• susidomėjusių ES valstybių narių individualių paraiškų teikimas;
• naujų tinkamų narių įtraukimas į ES SST partnerystę;
• naujos ES SST dotacijos, skirtos partnerystės veikloms bendrai finansuoti, skyrimas.

ES SST yra Kosminės situacijos stebėjimo (SSA) komponento, priklausančio ES kosmoso programai, sudėtinė dalis. Ji skirta kosminių išteklių apsaugai, ypač ES kosmoso programos palydovų – tokių kaip „Galileo“, „EGNOS“, „Copernicus“, „GOVSATCOM“ ir ateityje – „IRIS²“, taip pat ES valstybių narių bei kitų kosmoso veiklos vykdytojų turimų kosminių išteklių apsaugai.

Parengta pagal Europos Komisijos publikaciją