Europos mokslo tarybos Prezidentės Marijos Leptin vizitas Lietuvoje: „Tai – tarsi olimpiada, kuriai reikia ruoštis jau dabar“

Birželio 10 d. Vilniuje, Lietuvos mokslo taryboje (LMT), lankėsi Europos mokslo tarybos (angl. European Research Council, ERC) Prezidentė profesorė Marija Leptin. Šis vizitas – svarbus įvykis Lietuvos mokslo bendruomenei, žymintis dar glaudesnio bendradarbiavimo su viena prestižiškiausių Europos mokslo institucijų galimybę.

Vizito metu, kurį organizavo LMT Nacionalinių kontaktinių asmenų (NCP) grupė, profesorė susitiko su ERC dotacijų laimėtojais Lietuvoje, aukšto mokslo lyderiais, mokslo politikos formuotojais bei kitais svarbiais akademinės bendruomenės atstovais. Susitikimų metu buvo siekiama aptarti fundamentinių mokslinių tyrimų situaciją, taikomas nacionalines paskatos priemones bei strategines galimybes, siekiant stiprinti aukščiausio mokslinio meistriškumo tyrimus Lietuvoje.

„ERC dotacijos yra sunkiai pasiekiamos visiems. Reikalinga ir stipri idėja, ir sėkmė“, – teigė ERC Prezidentė prof. M. Leptin. ERC nėra tik finansavimo šaltinis – tai ambicijos ir meistriškumo simbolis. Todėl LMT deda pastangas pritraukti tiek mokslinį, tiek administracinį talentą, kad šalyje būtų plėtojamos galimybės aukšto lygio mokslinių tyrimų vykdymui.

Dialogai su mokslo politikos formuotojais ir mokslo institucijų atstovais

Vizito Lietuvoje pradžioje profesorė M. Leptin susitiko su Lietuvos Ministru Pirmininku, taip pabrėždama Vyriausybės įsipareigojimą mokslo pažangai ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui. Vėliau ERC Prezidentė dalyvavo neformalioje pietų diskusijoje su ERC dotacijų laimėtojais – prof. habil. dr. Sauliumi Klimašausku, dr. Stephen Knox Jones, Jr., prof. dr. Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen, prof. dr. Mantu Šimėnu, dr. Patrick Pausch ir prof. dr. Urte Neniškyte.

Susitikimo metu profesorė pasidžiaugė mokslininkų drąsa, motyvacija ir išskirtiniais moksliniais pasiekimais, kurie prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos Europos mokslo augimo.

Pirmojoje apskritojo stalo diskusijoje su ERC dotacijų laimėtojais bei mokslo politikos formuotojais iš LMT, Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo aptartos ERC paraiškų teikimo patirtys ir sisteminiai fundamentinių mokslų pokyčiai, būtini siekiant padėti Lietuvos mokslininkams sėkmingai dalyvauti konkurencinguose ERC konkursuose.

Diskusijos metu akcentuota tarptautinio bendradarbiavimo, tarptautinės patirties bei kokybiškos infrastruktūros svarba. Taip pat siūlyta daugiau dėmesio skirti investicijoms į jaunąją mokslininkų kartą ir talentų pritraukimą. Išryškintas poreikis didesnėms parengiamosioms dotacijoms bei sisteminės paramos užtikrinimui – tiek valstybės ir institucijų, tiek mokslo kolegų bei kokybiškesniam projektų vertinimui nacionaliniu lygmeniu.

Transformacinis ERC finansavimo poveikis – nenuginčijamas. Tai daro įtaką ne tik mokslininko karjeros raidai ir platesnėms ateities galimybėms, bet ir nacionalinei mokslo kultūrai – skatina didesnį aplinkos palaikymą ir paramą rengiantis teikti paraiškas.

Atsakydama į šiuos iššūkius, ŠMSM pristatė jau vykdomas priemones. Viena jų – iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) perkeltos Lietuvos lėšos, skirtos ERC, MSCA ir EIC pareiškėjams finansuoti.

Ši priemonė nuo 2024 m. remia aukštos kokybės paraiškas, kurios dėl lėšų trūkumo negavo finansavimo iš Europos Komisijos, taip didindama Lietuvos pareiškėjų galimybes gauti finansavimą ateityje.

Susitikimas su universitetų vadovais: kaip auginti meistriškumo kultūrą

Antrojoje apskritojo stalo diskusijoje profesorė M. Leptin susitiko su Lietuvos universitetų rektoriais ir tyrimų institutų atstovais. Susitikimo metu aptarta, kaip institucijos galėtų stiprinti savo konkurencingumą, diegdamos vidines paramos sistemas. Vilniaus universitetas pasidalijo gerąja patirtimi, kaip palaiko ir integruoja ERC dotacijas pelniusius mokslininkus į akademinę bendruomenę.

Diskusijoje keltas klausimas, kaip fundamentiniai moksliniai tyrimai galėtų būti geriau integruojami į universitetų strateginius tikslus bei nacionalinius mokslo prioritetus, taip pat – kaip paskatinti jaunus mokslininkus kurti karjerą Lietuvoje.

Universitetų atstovai dalijosi patirtimi apie veikiančias integruotas mokslininkų paramos priemones – nuo mokslo administratorių iki aktyvių mentorystės iniciatyvų. Aptarta ir tai, kokių papildomų veiksmų būtų galima imtis tiek nacionaliniu, tiek instituciniu lygmeniu, siekiant toliau gerinti sąlygas aukštos kokybės tyrimams ir ERC paraiškų rengimui.

Galiausiai pasidžiaugta Lietuvos prisijungimu prie ERC mentorystės iniciatyvos, kuri suteikia galimybę paraiškų rengėjams gauti individualias konsultacijas iš patyrusių ERC dotacijų gavėjų ir buvusių ekspertų.

Tikimės, kad ERC Prezidentės vizitas Lietuvoje, diskusijos tarp mokslo bendruomenės lyderių bei valdžios institucijų atstovų taps pagrindu tolesniam bendradarbiavimui, naujoms iniciatyvoms ir aukštesnių mokslinių pasiekimų Lietuvoje garantu.

© LR Vyriausybės ir Eglės Šenderovienės nuotraukos