Šių metų pradžioje startavo „Europos horizonto“ veiksmų grupės „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ lėšomis finansuojamas projektas „MaGnituDe“. Švedijos Geteborgo universiteto koordinuojamo projekto bendrasis tikslas – skatinti piliečių dalyvavimą užkertant kelią poliarizacijai ir tapatybių fragmentacijai, susijusiai su Rusijos karo Ukrainoje sukelta masine migracija.

Nuo idėjos užuomazgos iki tarptautinio tyrimų tinklo

„MaGnituDe“ priešistorėje – 2022–2023 m. Geteborgo universitete vykdytas projektas „MiDem – Migracija ir demokratija: priešinantis antiliberalizmui Baltijos regione“, kurį finansavo Švedijos institutas. Šio projekto metu buvo suburtas migracijos tyrėjų tinklas, Geteborge ir Gdanske vyko gyvi susitikimai, kurių metu ir buvo išgryninta naujo „Europos horizonto“ projekto idėja bei suformuotas partnerių konsorciumas.

Karo šešėlyje – dėmesys jausmams, tapatybėms ir demokratijai

„MaGnituDe“ projektas analizuoja, kaip Rusijos karo prieš Ukrainą sukelta masinė migracija veikia demokratines nuostatas Europos Sąjungos visuomenėse. Ypatingas dėmesys skiriamas afektinėms dimensijoms – emocijoms, kolektyvinei atminčiai, identitetams ir geopolitiniams įsivaizdavimams, kurie formuoja tiek migrantų, tiek priimančių visuomenių sąveiką. Esminis projekto tikslas – suprasti, kokie socialiniai ir kultūriniai veiksniai padeda užkirsti kelią visuomenės poliarizacijai, skatina tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir įgalina migrantų įtrauktį.

Naujoviški tyrimo metodai – sensoriniai įrankiai migracijos kontekste

Projekte taikomi inovatyvūs sensoriniai tyrimo metodai, leidžiantys tyrėjams pažvelgti į kasdienio gyvenimo detales, kuriose atsiskleidžia skirtingų tapatybių sąveika. Tai suteikia galimybę giliau suprasti migracijos socialinį poveikį, peržengiant įprastų kiekybinių tyrimų ribas.

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkai (dr. Kristina Šliavaitė, dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič ir dokt. Dmytro Mamaiev) atsakingi už tyrimus Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat koordinuoja vieną iš tyrimų krypčių, skirtų migrantų bendrabūviui ir tarpusavio sąveikai.

Platus tarptautinis bendradarbiavimas

Projekto konsorciumą sudaro devyni partneriai – akademinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos iš Švedijos, Ispanijos, Slovėnijos, Ukrainos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Toks tarpdisciplininis ir tarptautinis bendradarbiavimas leidžia apimti skirtingas migracijos patirtis ir užtikrina tyrimų aktualumą įvairiuose kontekstuose.

Į rezultatus orientuotas projektas

„MaGnituDe“ siekia sukurti praktines rekomendacijas politikos formuotojams, taip pat – išplėtoti naujas tyrimų metodologijas, skatinti viešą diskusiją per menines veiklas bei publikuoti tyrimų rezultatus akademinėje erdvėje. Projektas prisidės prie geresnio migracijos ir demokratijos sąveikos supratimo bei padės stiprinti demokratinius procesus Europoje karo ir krizės akivaizdoje.

Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.

Viršelyje Freepik galerijos nuotr.