Europos Komisijos (EK) paskelbtoje programos „Europos horizontas“ tarpinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) pavyzdinė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ yra svarbus ekonominės ir visuomeninės naudos veiksnys. Tikimasi, kad iki 2045 m. kiekvienas euras, kurį programa kainuoja ES visuomenei, duos iki šešių eurų naudos ES piliečiams. Be to, ekonominės grąžos požiūriu, kiekvienas ES įnašo euras gali sukurti iki 11 eurų bendrojo vidaus produkto prieaugio, kaip rodo šiandien paskelbtas EK vertinimas.

Turėdama 93,5 mlrd. eurų biudžetą, „Europos horizontas“ yra pagrindinis Europos konkurencingumo ir inovacijų stiprinimo ramstis. Tarpinio vertinimo metu išskirtos penkios pagrindinės sritys, kuriose jau fiksuojamas reikšmingas programos poveikis:

• Poveikis: Iki 2025 m. sausio programai įpusėjus, jau finansuota daugiau kaip 15 000 projektų, kurių bendra vertė viršija 43 mlrd. eurų. Tarp jų – kuro elementais varomi elektriniai autobusai Europos miestuose, nauji antibiotikai ir tyrėjams prieinamos dirbtinio intelekto technologijos – tai konkretūs pavyzdžiai, atskleidžiantys programos poveikį realiam pasauliui.
• Mokslinė kompetencija: Net 80 proc. Europos mokslo tarybos (ERC) finansuojamų projektų paskatino esminius mokslinius proveržius arba reikšmingą pažangą. Nuo 1984 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos padėjo pagrindus net 35 Nobelio premijos laureatų veiklai.
• Inovacijos: Kiekvienas euras, investuotas per Europos inovacijų tarybos (EIC) fondą, pritraukė daugiau nei tris eurus privačių investicijų. Tai rodo, kad EIC – viena iš „Europos horizonto“ naujovių – iš esmės keičia ES paramą startuoliams ir augančioms įmonėms.
• Dalyvavimas: Didėja įtrauktis tarp valstybių narių. Bendradarbiavimo projektų, kuriuose dalyvauja mažesnį mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą turinčios plėtros (angl. Widening) šalys, dalis išaugo iki 58 proc. – tai reikšmingas augimas, palyginti su 47 proc. pagal ankstesnę „Horizonto 2020“ programą.
• Supaprastinimas: Taikant vienkartines dotacijas (angl. lump sum), paramos gavėjų administracinės išlaidos sumažėja 14–30 proc. viso projekto laikotarpiu. Iki šiol jau sutaupyta apie 63 mln. eurų. Šios dotacijos ypač patrauklios mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei naujiems pareiškėjams, nes panaikinamas finansinės atskaitomybės reikalavimas.

Tolesni veiksmai

Vadovaudamasi šio tarpinio vertinimo rezultatais, EK planuoja dar labiau stiprinti programos poveikį. Būsimos darbo programos numatys konkrečias priemones, skirtas paraiškų teikimo ir projektų įgyvendinimo procesui supaprastinti. Toliau bus kryptingai investuojama į tyrėjus ir inovatorius, siekiant, kad ES išliktų patraukli vieta talentams kurti, augti ir likti.

Bus toliau mažinamos kliūtys kurti ir plėtoti novatoriškas įmones – tai bus daroma įgyvendinant tokius strateginius dokumentus kaip naujoji startuolių ir augimo strategija, Europos inovacijų aktas bei likusi EIC darbo programos dalis.

Pagrindiniai faktai

Tarpinis vertinimas pagrįstas plačia įrodymų baze: įvertinta išsami kiekybinė ir kokybinė analizė, gauta beveik 1 700 atsakymų iš viešų konsultacijų, atlikta daugiau kaip 1 000 pokalbių su projektų vykdytojais, Komisijos ir nacionaliniais atstovais bei kitomis įgyvendinančiomis institucijomis. Taip pat apklausti tiek sėkmingi, tiek nesėkmingi pareiškėjai.

Daugiau informacijos – oficialiame Europos Komisijos pranešime.