.svg)
Vadovaujantis lyčių lygybės stebėsenos priemonės „She Figures 2024“ ataskaita, Lietuva surinko 84,5 balo ir užima 2-ąją vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose. Geriausi Lietuvos rezultatai pasiekti dalyvavimo moksliniuose tyrimuose, karjeros progreso ir lyčių aspekto integravimo į mokslinius tyrimus srityse.
Lyčių lygybė moksle vertinama pagal 6 rodiklius
Šis indeksas matuoja lyčių lygybę Europos mokslinių tyrimų erdvėje, vertindamas pagal šešis pagrindinius rodiklius: atskirtis mokslinių tyrimų grandinėje, pasiskirstymas tyrimų sektoriuose, karjeros progresas, dalyvavimas sprendimų priėmime, dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir lyčių aspekto integravimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų (R&I) sektorių. Balai skiriami skalėje nuo 0 iki 100, kur 100 reiškia visišką lyčių lygybę. Ataskaitos duomenis teikė tarptautinės ir nacionalinės organizacijos, įskaitant Lietuvos mokslo tarybą (LMT).
2024 m. ataskaitoje 1-ąją vietą užima Švedija (87,6 balo), 3-iąją – Suomija (80,8 balo). Iš viso ataskaitai duomenis pateikė 26 Europos šalys.
Lyčių balansas pasiektas, bet moterų dalis mažėja
Lietuvoje 2021 m. pasiekta lyčių pusiausvyra tarp doktorantų absolventų. 2013 m. moterys sudarė 59 proc. doktorantūros absolventų, o 2021 m. šis skaičius sumažėjo iki 50 proc. Pagal šį rodiklį 2013 m. Lietuva užėmė 2-ąją vietą tarp 27 ES valstybių (ES-27), tačiau 2021 m. nukrito į 13-ąją, vis dar viršydama ES-27 vidurkį (48 proc.).
Siekdama skatinti moteris tyrėjas, 2017 m. Lietuva įgyvendino Baltijos regiono iniciatyvą „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science). Ją organizavo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos UNESCO nacionalinė komisija ir Gyvybės bei aplinkos mokslų sektorius. Ši programa teikia 7 000 eurų stipendiją doktorantėms fizikos, inžinerijos, medžiagų mokslo, matematikos bei kompiuterių ir informacijos mokslų srityse.
Moterų vadovaujančiose pozicijose daugėja
Moterų mokslininkių ir inžinierių dalis darbo rinkoje augo: 2013 m. ji siekė 3,8 proc., o 2021 m. – 4,5 proc. Lietuva viršijo ES-27 vidurkį abiem laikotarpiais. Tačiau paskutiniai duomenys rodo mažėjantį moterų dalyvavimą savarankiškoje veikloje mokslo ir inžinerijos bei informacinių ir ryšių technologijų srityse. 2018 m. moterys sudarė 37 proc. savarankiškai dirbančių mokslininkių ir inžinierių bei informacinių ir ryšių technologijų specialisčių, o 2021 m. šis skaičius sumažėjo iki 24 proc.
Nepaisant šių iššūkių, moterys vis dažniau užima vadovaujančias pareigas aukštojo mokslo institucijose. 2014 m. jos sudarė 27 proc., o 2022 m. – 38 proc. Lietuva pagal šį rodiklį viršija ES-27 vidurkį. Tačiau vyrai vis dar turi geresnes galimybes gauti finansavimą moksliniams tyrimams – nors skirtumas mažėja: 2017 m. jis siekė 3,2 procentinio punkto, o 2022 m. sumažėjo iki 2,4 procentinio punkto.
Daugiau moterų tarp išradėjų ir mokslinių publikacijų autorių
Ataskaita pabrėžia, kad tarp išradėjų moterys sudaro mažesnę dalį. ES vidurkis siekia 9 proc., pasaulinis – 12 proc. Lietuva yra tarp valstybių, kuriose išradėjų moterų dalis viršija 15 proc. Be to, Lietuva yra 5-oje vietoje ES pagal moterų dalį tarp publikacijų autorių. Lietuvoje 2018–2022 m. vidutinė moterų dalis tarp publikacijų bendraautorių visose mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) srityse sudarė 42 proc., palyginti su 34 proc. ES-27 vidurkiu. 2018–2021 m. moterų dalis Lietuvoje tarp patentų paraiškų teikėjų sudarė 17 proc., palyginti su 9,4 proc. ES-27 vidurkiu.
Lietuva lenkia ES-27 vidurkį pagal moterų pasiekimus išradimų ir publikacijų srityse. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų, didinant moterų dalyvavimą savarankiškoje veikloje mokslo ir inžinerijos bei informacinių ir ryšių technologijų srityse, skatinant lyčių lygybės priemonių diegimą mokslo ir studijų institucijose ir stiprinant moterų lyderystę vadovaujančiose pozicijose.
Šaltiniai:
