2024 m. gruodžio 16 d. Briuselyje vykusioje ceremonijoje Europos Komisijos ir Europos kosmoso agentūros (angl. European Space Agency, ESA) pareigūnai kartu su „Eutelsat“, „Hispasat“ ir „SES“ vadovais pasirašė sutartis dėl daugiau nei 290 palydovų žvaigždyno „Infrastructure for Resilience, Interconnectivity and Security by Satellite“ (IRIS²) kūrimo, kurio vertė 10,6 mlrd. eurų. Šis tinklas turėtų pradėti veikti iki 2031 metų pradžios.

IRIS² užtikrins saugų ryšį Europos vyriausybėms, skirtą saugumo ir civilinėms reikmėms. Be to, jis teiks komercines palydovines paslaugas, tokias kaip plačiajuostis internetas gyventojams.

Pasirašymo ceremonijos metu Andrius Kubilius, Europos Sąjungos (ES) gynybos ir kosmoso reikalų komisaras, pabrėžė Europos poreikį turėti savo palydovų tinklą. „Mes esame grėsmėje. Mūsų komunikacijos yra grėsmėje“, – sakė jis, pateikdamas pavyzdžius apie Rusijos veiksmus, kai buvo pažeisti povandeniniai kabeliai ir trikdomi navigaciniai signalai. „IRIS² suteiks mums galimybę užtikrinti ryšį net priešiškoje aplinkoje. Negalime sau leisti būti pernelyg priklausomi nuo šalių ar įmonių, esančių už Europos Sąjungos ribų,“ – pridūrė jis.

Ši programa taip pat palaikys Europos kosmoso pramonę tuo metu, kai svarbiausioms įmonėms bus sunku konkuruoti pasaulinėje rinkoje. „Mes stipriname ES ir jos valstybių atsparumą bei autonomiją, taip pat stipriname palydovinio ryšio pajėgumus ir didiname Europos kosmoso pramonės konkurencingumą“, – sakė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris.

Pagal sutartis ES skirs šešis milijardus eurų IRIS² projektui. Iš šios sumos du milijardai jau buvo numatyti dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje, galiosiančioje iki 2027 metų. Likę keturi milijardai bus finansuojami vėlesnėmis sutartimis, galiosiančiomis per 12 metų IRIS² projekto laikotarpį iki 2036 metų.

ESA prie projekto prisidės 550 mln. eurų, skirtų per 2022 metų ministrų konferenciją. Tuo tarpu „SpaceRISE“ konsorciumas, kuriam vadovauja „Eutelsat“, „Hispasat“ ir „SES“, skirs 4,1 mlrd. eurų. Pasak pareigūnų, kiekvienas „SpaceRISE“ partneris prisidės mažiausiai po 500 mln. eurų.

Šios lėšos bus skirtos palydovų kūrimui ir paleidimui į tris orbitas. Vidutinės žemės orbitos aukštyje, 8 000 kilometrų, veiks 18 palydovų, teikiančių Ka juostos paslaugas. „LEO High“ orbitoje, esančioje apie 1 200 kilometrų, bus išdėstyti 264 palydovai su Ku ir Ka juostos paslaugomis. Sistemoje taip pat bus 10 ar daugiau palydovų „LEO Low“ orbitoje, tarp 400 ir 750 kilometrų, kurie bus skirti naujoms technologijoms išbandyti.

IRIS² tinklas sąveikaus su „Govsatcom“, ES programa, teikiančia ryšio paslaugas, naudojant valstybių narių geostacionarinius palydovus. „Govsatcom“ pradės teikti pirmines paslaugas 2025 metais, naudodamas perteklių iš daugiau nei 10 geostacionarinių palydovų, priklausančių penkioms valstybėms narėms. Palydovų grupė galėtų būti papildyta SES komerciniais palydovais, kurių „O3b“ sistema veikia panašiose orbitose. „Eutelsat“ galėtų pridėti palydovus prie „LEO High“ grupės, tačiau dabartinė „Eutelsat OneWeb“ konstelacija nebus įtraukta į IRIS².

Kitas IRIS² etapas yra vienerių metų projektavimo fazė, kuri taip pat apims rangovų tiekimo grandinės „konsolidaciją“. Kritinio projektavimo peržiūra numatoma 2028 metų pradžioje, o palydovų paleidimai planuojami 2029 ir 2030 metais. Žvaigždynui paleisti reikės 13 „Ariane 64“ raketų: 10 „LEO High“ grupei ir 3 „MEO“ grupei. Keletą „LEO Low“ palydovų galėtų paleisti kitos raketos per būsimą „European Launcher Challenge“ programą.

Šiuo metu IRIS² vystoma programa gerokai skiriasi nuo ankstesnių pasiūlymų, pagal kuriuos bendra projekto kaina buvo numatyta 6 mlrd. eurų, o paslaugos turėjo prasidėti jau 2027 metais.

Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje.