Lietuva pademonstravo išskirtinę sėkmę 2024 m. programos „Europos horizontas“ energetikos srities kvietimuose, ypač tvaraus, saugaus ir konkurencingo energijos tiekimo temoje (D3). Iš viso 13 skirtingų Lietuvos organizacijų pateikė tvarius ir inovacijų diegimo sprendimus energetikoje, iš kurių 5 gavo finansavimą – UAB „Metsolar“, VŠĮ „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“, UAB „Valoe Cells“, Lietuvos energetikos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Iš viso Europos Komisijai (EK) iki 2024 m. sausio 16 d. pateiktos 264 paraiškos pagal D3 temą, įvertintos 252 paraiškos, o finansavimui atrinkti 43 projektai. EK turėjo nemenką iššūkį atrinkti geriausius projektus, kur Lietuva iš viso dalyvavo 18 vertintų paraiškų. Iš jų 5 pasiūlymai atrinkti finansavimui gauti, taigi sėkmės rodiklis siekė 27,78 proc. Tai yra didelis pasiekimas, atsižvelgiant į konkurencingą programos „Europos horizontas“ kvietimų pobūdį. Svarbu pažymėti, kad net 10 iš 18 paraiškų buvo įvertintos teigiamai, tačiau 3 paraiškoms finansuoti neužteko biudžeto, o 2 pateko į rezervo sąrašus. Tai liudija apie Lietuvos mokslininkų ir inovatorių pateiktų projektų kokybę bei aktualumą.

Pasak įmonės UAB „Metsolar“ ir Fotoelektros technologijų klasterio (FETEK) koordinatorės Skirmantės Baležentienės, Lietuvos pasiekimai fotoelektros technologijų srityje rodo, kokios svarbios investicijos ir bendradarbiavimas šioje srityje.

„Lietuva, kaip inovatyvių fotoelektros technologijų vystymo ir gamybos regionas ar „hub’as“ jau matomas ir pripažįstamas Europoje. Programos „Europos horizontas“ rezultatai ir laimėjimai yra ilgo ir nuoseklaus darbo ir bendradarbiavimo su tarptautiniais moksliniais centrais ir inovatyviausiomis įmonėmis rezultatas. Įmonėms, siekiančioms pirmauti ir pateikti rinkai priešakines technologijas ir produktus – inovatyvumas ir savalaikis jų įvedimas į rinką yra raktas į sėkmę. O tokios programos, kaip „Europos horizontas“, yra puiki priemonė to pasiekti“, – pabrėžia S. Baležentienė.

Įspūdingas finansavimas

Lietuvos dalyviai savo įvertintiems pasiūlymams prašė skirti iš viso 5 313 741,25 eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Pasiūlymams, kurie atrinkti finansavimui, iš viso gauta 1 510 760,00 eurų ES lėšų, t. y. 28,43 proc. prašomos sumos.

Lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, galima teigti, kad Lietuvos sėkmės rodiklis ir užsitikrintas finansavimas yra reikšmingi. Gauta beveik 30 proc. prašomo finansavimo dalis rodo Lietuvos konkurencinį pranašumą bei tvirtus mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus.

Strateginis dėmesys energetikai

Sėkmė šiuose kvietimuose atitinka Lietuvos strateginį dėmesį energetikos infrastruktūros stiprinimui ir tvarios energetikos projektų skatinimui. Šalis aktyviai dalyvauja įvairiose ES finansuojamose programose, o programos „Europos horiontas“ kvietimų energetikos srityje rezultatai dar labiau sustiprina jos, kaip svarbios ES energetikos sektoriaus dalyvės, pozicijas.

Žvelgiant į ateitį, tolesnis dalyvavimas programoje „Europos horizontas“ ir jos sėkmė gali suteikti Lietuvai didelės naudos. Ji ne tik suteikia finansinę paramą novatoriškiems projektams, bet ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą, keitimąsi žiniomis ir technologinę pažangą. Šie elementai yra labai svarbūs, siekiant skatinti šalies energetikos pertvarką ir įgyvendinti jos tvarumo tikslus.

„Manau svarbiausia dėl ko verta dalyvauti europiniuose projektuose yra tai kad jūs atsiduriate pačiame naujausių ir perspektyviausių technologijų Europos Sąjungoje vystymo smaigalyje, jūs įsitraukiate į jų kūrimo procesus ir dalyvaujate juose kaip lygiavertis partneris su savo idėjomis. Ir matyti kaip pasiūlyti sprendimai tampa sudėtine dalimi inovacijų formuojančių Europos technologinį peizažą yra bene didžiausias atlygis mokslininkui dalyvaujančiam ES projektuose“ – dalyvavimo privalumus vardija dr. Juras Ulbikas, VšĮ „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto“ vyriausiasis tyrėjas bei UAB „Modernios E-Technologijos“ bendraįkūrėjas.

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos rezultatai pagal programos „Europos horizontas“ 2024 metų tvaraus, saugaus ir konkurencingo energijos tiekimo (D3) kvietimus energetikos srityje yra pagirtini. Šalies tyrėjai ir inovatoriai įrodė, kad gali konkuruoti aukščiausiu lygiu ir svariai prisidėti prie ES tikslų įgyvendinimo. Programai „Europos horizontas“ tęsiantis, bus įdomu stebėti, kaip Lietuva toliau išnaudos šias galimybes, kad paskatintų inovacijas ir tvarų augimą energetikos sektoriuje.

Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.

Pexels.com nuotr.