.svg)
Europos Sąjunga (ES) žengia žingsnius link labiau integruotos, vieningos ir veiksmingesnės rinkos moksliniams tyrimams ir inovacijoms kurti, tačiau reikia dar daugiau darbo, kad visiškai išnaudotume jos potencialą. Tokios išvados pateikiamos Europos Komisijos (EK) paskelbtame komunikate dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) įgyvendinimo.
Komunikate „Implementation of the European Research Area (ERA): Strengthening Europe’s Research and Innovation“ atspindimos dedamos pastangos ir nustatomas kitos EMTE politikos darbotvarkės (2025-2027 m.) etapas, atsižvelgiant į apčiuopiamus pirmosios darbotvarkės rezultatus. 2000 m. inicijuota ir 2020 m. atgaivinta EMTE siekiama sukurti patrauklią aplinką mokslininkams ir novatoriams Europoje.
Komunikate apžvelgiama pasiekta pažanga, atsižvelgiant į 4 strateginius tikslus, taip pat pabrėžiama, kur reikia tolesnio darbo:
- Investicijų ir reformų prioretizavimas: Nepaisant EK pastangų didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, Europoje vis dar nepasiektas 3 proc. nuo BVP tikslas. Pagrindinė problema lieka mažos ir privačios investicijos, kurias stabdo reguliavimo kliūtys, siekiant pritraukti daugiau investuotojų ir inovatorių.
- Prieigos prie kompetencijos gerinimas: Marie Skłodowskos-Curie veiksmai, COST, plėtros šalims skirtos WIDERA priemonės sustiprino mokslinį bendradarbiavimą, tačiau reikia toliau mažinti biurokratiją ir gerinti informacijos apie įvairias galimybes mokslininkams sklaidą.
- Rezultatų pavertimas ekonominiu poveikiu: Europos inovacijų taryba tapo pagrindine investuotoja į giliąsias technologijas ir pritraukė daug privačių investicijų, tačiau Europoje reikia daugiau rizikos kapitalo, kad inovacijos būtų taikomos platesniu mastu. Neseniai pradėtas kurti Patikimų investuotojų tinklas yra žingsnis į priekį, telkiant Europos investuotojus.
- Europos mokslinių tyrimų erdvės gilinimas: Padaryta pažanga, gerinant tyrėjų darbo sąlygas, skatinant lyčių lygybę ir mokslinių tyrimų sąžiningumą bei saugumą. Tačiau reikia spręsti karjeros galimybių skirtumų bei mokslinių tyrimų ir technologinių infrastruktūrų tvarumo problemas.
Komunikate pažymima, jog Lietuva teikia geresnes paslaugas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei startuoliams – taip aktyviai dalyvaudama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų (R&I) ekosistemų stiprinime. Taip pat Lietuva pabrėžiama kaip aktyvi dalyvė R&I bendradarbiavimo tinklų kūrime. Lietuvos plane numatytos investicijos į genetinių tyrimų stiprinimą, siekiant geresnio dalyvavimo tarptautiniame projekte „1+ Million Genomes“.
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų iniciatyva, Lietuva iš 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos į EK tiesiogiai valdomą programą „Europos horizontas“ perkelia 18,5 mln. eurų lėšų, kurios bus išskirtinai naudojamos tik Lietuvos pareiškėjų labai gerai įvertintiems ir tarptautinio pripažinimo – EK kokybės ženklo (angl. Seal of Excellence) – sulaukusiems projektams finansuoti.
Komunikate pažymima, jog R&I parama ir investicijos labai skiriasi tarp valstybių narių, svyruodamos nuo 3,4 proc. iki 0,46 proc. BVP, o tik penkios šalys pasiekė 3 proc. tikslą. Šiame kontekste Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos ir struktūrinių fondų investicijos į R&I sudaro virš 30 proc. viso nacionalinio finansavimo.
Pirmoji EMTE politikos darbotvarkė (2022-2024 m.) jau baigiama įgyvendinti ir duoda apčiuopiamų rezultatų, o šis naujas komunikatas skelbiamas tuo metu, kai rengiama antroji EMTE politikos darbotvarkė (2025-2027 m.).
Daugiau informacijos:
